Gausu dalyvių
Į minėjimą rinktasi gausiai – dalyvavo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vadovas Remigijus Terminas), Šaulių sąjungos Žemaitijos 8-osios rinktinės 801-osios Generolo Povilo Plechavičiaus kuopos šauliai (vadas Pranas Trakinis) iš Mažeikių, Alfonso Smetonos 5-osios rinktinės Biržų Stepono Giedriko-Giriečio 501-osios kuopos šauliai (vadas Vidutis Šeškas), 504-oji kuopa, pasirūpinusi, kad visiems pakaktų nepaprasto skanumo košės, Leonardo Grigonio-Užpalio 509-osios kuopos šauliai (vadas Rokas Balčiūnas), pulkininko Prano Saladžiaus 9-osios rinktinės Zarasų 907-osios kuopos „Vytis“ šauliai (vadė Daiva Šileikienė), Rokiškio Jurgio Kairio vardo skautų draugovė (vadovė Eleonora Baršienė), Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo, labdaros ir paramos fondo vadovė Genoveita Gricienė, nemažas būrys rokiškėnų ir duokiškiečių.
Išsiaiškinti ir įvardinti juos – mūsų pareiga
O prasidėjo kažkada viskas nuo duokiškietės Almos Gintalienės laiško Genoveitai Gricienei į Sedą su prašymu atsiųsti nuo jos kaimyno Angelo Chmieliausko kapo Sedoje žemės saują, kurią būtų galima išberti ant jo tėvų kapo. Prasidėjus Atgimimui išaiškėjo, kad Angelas kartu su kitais Tėvynės apsaugos rinktinės kariais, žuvusiais Sedos kautynėse 1944 metų spalį, ten pat ir palaidotas bendrame kape.
Kapas, pasak Genoveitos, iki pat Atgimimo buvo „pamirštas“. Sediškiai tų įvykių liudininkai, kurių 1990 metais dar buvo nemažai, iš pradžių labai nenoriai pasakojo apie palaidojimo vietą, kurioje Atgimimo pradžioje jau senokai stovėjo gyvulių tvartas. Prisiminta, kad kariai buvo užkasti čia pat tranšėjoje, jų kapą rusų kareiviai tiesiog sutrypė kojomis, kad nė ženklo nebūtų. O juk kautynėse žuvo daugiau kaip 100 Tėvynės apsaugos rinktinės karių, kurių daugelio neišliko nei pavardžių, nei vardų. Kai ką pavyko išsiaiškinti lankantis mūšio vietose likusiems gyviems buvusiems rinktinės kariams – teatrologui, literatūrologui Broniui Vaškeliui (1922–2021), diplomatui Vytautui Antanui Dambravai (1920–2016), JAV lietuvių bendruomenės veikėjui Broniui Nainiui (1920–2016). Išsiaiškinta, kad tose kautynėse dalyvavo net dvylika savanorių iš Duokiškio, du iš jų ten padėjo galvas. G. Gricienė sako, kad ją stebina, jog XVI amžiaus Magelano žygių žinomi ir dalyvių vardai, o XX amžiaus viduryje žuvusių tūkstančių jaunų vyrų nė ženklo nelikę. Ji įsitikinusi, kad išsiaiškinti ir įvardinti juos – mūsų pareiga. Todėl su dideliu džiaugsmu Genoveita įteikė generolo Povilo Plechavičiaus atminimo medalius Almai Gintalienei ir Laisvės kovų istorijos muziejaus vadovui Valiui Kazlauskui.
Daugiau antradienio GR
Ačiū už taip greitai pateiktą tekstą.Priebėgom patyrinėdami, nerasim TAR kareivėlių pavardžių ir vardų.Turiu galvoje ne tik žuvusių, bet ir gyvų likusių .Turi ateiti laikas, kad to imtųsi istorikai.