Rokiškio krašto muziejus dvaro 225 metų jubiliejui išleido specialų atviruką. Pirmasis atvirukų užsakymas jau išdalintas. Dabar laukiama naujos siuntos.
„Iš Krokuvos muziejaus Rokiškio krašto muziejus gavo leidimą naudoti skaitmeninį vaizdą paveikslo, kuriame pirmą kartą pavaizduotas Rokiškio dvaras“, – sakė muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė. Išleisti 200 atvirukų, visi jau išdalyti. „Pirmą užsakymą beveik visą išdalijom Baltojo vakaro dalyviams, dabar dar tiek pat užsakėm“, – sakė už komunikaciją atsakinga Jolita Jurevičienė.
Kas tai per atvirukas? Jame pavaizduotas Napoleono Ordos (1807–1883) nutapytas Rokiškis. Tyzenhauzų rūmai – vaizdas nuo tvenkinio (ciklas „Žemaitija“), apie 1875–1876 m. Akvarelė, pieštukas, popierius. Paveikslas yra saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje.
Napoleonas Orda (1807–1883) – vienas įvairiapusiškiausių XIX a. Lietuvos kūrėjų, visuomenininkų. Jis žinomas ir kaip pianistas, kompozitorius. Užsiėmė publicistine veikla, rašė straipsnius, eilėraščius ir poemas. Tačiau vertingiausia N. Ordos meninio palikimo dalimi laikomi piešiniai ir akvarelės.
„Per paskutinius du savo gyvenimo dešimtmečius N. Orda sukūrė neįkainojamą akvarelių ir piešinių rinkinį, kuriame užfiksuoti nykstantys Lietuvos valstybingumo ir didybės ženklai liudijo tiek nepaprastai didelį norą šitai išsaugoti, tiek asmeninį menininko santykį su savuoju kraštu, jo istorija, kultūra ir tikėjimu. N.Ordos dailės palikimą sudaro kiek daugiau nei tūkstantis akvarelių, piešinių ir eskizų. Daugumą jų paveldėjo kūrėjo sesers Hortenzijos ir jos vyro Aleksandro anūkė Konstancija Skirmuntaitė, viena aktyviausių krajovcų judėjimo, siekusio Lietuvos ir Lenkijos susitaikymo tarpukariu, dalyvių. Ji aktyviai bendravo su Lietuvos nepriklausomybės šaukliais, ypač Jonu Basanavičiumi. Būtent ji pagrindinę N. Ordos palikimo dalį padovanojo Krokuvos nacionaliniam muziejui. Iki šiol čia saugomi net 989 šio menininko darbai“, – rašoma apie dailininką Valdovų rūmų muziejaus svetainėje, kuomet pernai buvo pristatoma tarptautinė paroda. Jos lankytojai buvo kviečiami pirmą kartą gyvai susipažinti su didele dalimi įspūdingiausių N. Ordos darbų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldui įamžinti.
