Pasižiūrėjau, kad jūs ne iš tų savaitgalinių žvejų, bet kartais ir nakties negailit.
Ne. Tikrai ne.
Bet kaip užsikabinot už tų didžiųjų žuvų? Kiti taip ir neprieina prie tokių.
Kuo didesnė, tuo įdomiau.
Bet kiti gaudo kilogramo, dviejų, trijų lydekiukus. O čia šitokios žuvys! Šamai, lydekos baisingos.
Pati pradžia kaip ir visų kitų. Viskas prasidėjo nuo Nemunėlio upės ir nuo nedidelės lydekos. Su tėte važiuodavom ir gaudydavom lydekas. Po truputį prasidėjo valtyjes, jos su laiku tobulėjo, kol ištobulėjo. Dabar ir valtis neprasta, ir įranga.
Bet jūs niekur nerašot, kokiam ežere sugavot, koks žuvies svoris. Jums pačiam neįdomu, ar kaip čia yra? O gal neišduodat savo vietų?
Tas ežeras taip ir lieka X ežeras.
Turit savo vieną ežerą?
Ne vieną. Daug važiuoju visur. Rokiškio, Zarasų, Utenos, Anykščių rajonuose. Kitą kartą pasiekiu ir Vilnių, Kauną. Net ir Latvija nėra kažkokia labai svetima. Daug važiuoju, daug laiko skiriu. Didelis įdirbis. Nes, norint pagauti didesnių žuvų, reikia turėti gerą įdirbį. Suprasti, kaip ji elgiasi, kaip ją pagauti, kokį masalą užmauti, kaip jį paduoti. O svėrimas šiai dienai atgyvenęs dalykas. Kilogramai nebeaktualūs. Svėrimas turbūt likęs nuo ankstesnių kartų. Paprasčiau žuvies ilgį pamatuoti. Svoris kaip svoris…
Bet juk yra rekordinės žuvys. 15 ir 18 kilogramų skiriasi truputį.
Centimetrais išmatavus, jeigu ji yra didesnė negu prieš tai pagauta, tada dažnai dar ir pasveriu. Pavyzdžiui šiai dienai didžiausias sugautas šamas – 168 cm. Jį svėriau – buvo 28 kg. Tas paskutinis, kurio nuotrauką turbūt matėt, buvo 158 cm. Jis taip ir liko nepasvertas. Tiesiog nemačiau prasmės. O šiaip gaudau ne tik šamus. Jie prasidėjo nuo pernai metų. Pernai išmokau juos gaudyti, o šiemet turiu tikslą sugauti dviejų metrų šamą. Tada, sakiau, gal truputį nusiraminsiu su jais.
O kur auga didžiausi šamai?
Ir tuose pačiuose Sartuose yra nemažų šamų, bet ten pagauti labai sudėtinga. Tikrai daug ir didelių šamų yra Dauguvoje. O Lietuvoje aplink Molėtus, Uteną daug ežerų, kur irgi nemažai šamų. Praktiškai, kur pirštu besi, ten ir rasi. O tas didžiausias šiai dienai pagautas Utenos apylinkėse.
O kokia didžiausia jūsų lydeka?
115 centimetrų. Nepasakyčiau, kad labai didelė. Dar yra kur tobulėti. 120 cm dar labai realu. Žinoma, yra ir dar didesnių. Ne visada jos ir kimba. Būna, atsisėda kas nors į valtį ir sako: „Matai, negalvojau, kad jos gali ir nekibti“. Yra taip buvę. Kitiems iš šalies atrodo, kad jis turi įrangą, visus įrankius, tai žuvies nepagauti jau neįmanoma. Įmanoma. Nėra taip, kad nuvažiuosi ir visada pagausi kažką. Nesakau, kad tai nepadeda, labai nemažai padeda, bet daug priklauso ir nuo pačios žuvies. Ar ji norės maitintis, ar ne. Kol tu išmoksti ir perkandi visą šiuolaikinės žvejybos sistemą, dar turi žinoti kiekvienos žuvies elgesį… Būna, žmonės įsiprašo pas mane į valtį ir net turėdami visą įrangą nieko negali padaryti – nepagauna. Turi suteikti jiems šiokius tokius pradmenis, kaip reikia tai daryti. Niuansų yra tikrai daug, ir tiems, kas atsisėda pirmą kartą, viskas atrodo kaip mokslinė fantastika.
Būna, ir varžybose sudalyvauju. Pernai Lietuvos lydekų lygoje laimėjau pirmą vietą. Šiemet irgi dalyvauju, varžybos dar nesibaigė, kol kas esu ketvirtoje vietoje. Pernai dar dalyvavau Dauguose „Spiningavimas.lt“ varžybose, ten buvo toks šiek tiek kuriozinis atvejis, beveik netyčia sudalyvavau ir pirmą vietą laimėjau. Prigaudėm nemažai lydekų ir dar du šamus pagavau. Truputį nuskambėjo – kažkoks nežinomas, išlindęs iš kaimo lipa ant pakylos.
Šiaip su meškere niekada nebesėdit?
Su plūdine šiemet dar neteko. Ai, teko, pas uošvį prūde gal du kartus. Šiaip nevengdavau niekada ir plūdinės, ir dugninės. Vienu metu labai mėgau karšius gaudyti. Dabar paprasčiau atrodo spiningavimas. Karšiams labai daug pasiruošimo reikia: virk kruopas, šerk kokias dvi dienas prieš tai, o tik tada gaudyk. O su spiningu nuvažiavai, išplaukei ir gaudai iš karto.
Sako, ir su žmona žvejojat?
Taip, kartais pažvejojam. Ji gal daugiau deginasi ir knygą skaito, bet savo spiningą turi. Aš kitokiais kotais ir ritėm gaudau, bet ir ji turi tokį spiningėlį. Kad ir išplaukia knygos paskaityt, būna, kad užsinori kokią lydeką pagauti. Šiemet irgi buvo tokia keista istorija. Turėjau atostogas ir gal kokias tris naktis iš eilės žvejojau. Ketvirtą naktį, sakau, jau niekur nebevažiuosiu, reikia pailsėt, bet žmona sako: gal važiuojam, noriu su tavim naktį pažvejoti. Ir nebebuvo preteksto nevažiuoti. Išvažiavom, sako, nežvejosiu, bet tiesiog pabūsiu, pažiūrėsiu, kaip naktį viskas atrodo. Sėdėjo sėdėjo valtyje, nusprendė pagauti ką nors. Ir ištraukė apie metro lydeką.
Daugiau „Gimtajame…“
