Virginijus Lukošiūnas, inžinierius-energetikas
Vasaros pradžioje buvau užpiltas klausimų, kurį nepriklausomą elektros tiekėją rinktis. Džiaugiuosi, kad nesiėmiau analizuoti tiekėjų privalumų ir trūkumų, nes dabar būčiau „kalamas prie kryžiaus“. Nepasitvirtino ir mano prognozė, kad elektra brangs dvigubai – ji brangsta keletą kartų. Prognozuoju dar baisesnį scenarijų dėl elektrą gaminančių vartotojų – saulės elektrinių turėtojų. Dabar jie į elektros tinklus atiduoda pasaugoti pagamintą energiją, bet norės pasiimti žiemą (šildymui ir pan.). Žiemą ir taip išauga elektros poreikis, o įvertinant tai, kad šiuo metu Lietuva pasigamina tik apie 30 proc. suvartojamo elektros kiekio, įskaitant ir gaminančių vartotojų. Žiemą pastarieji bus tik kaip vartotojai. Sumažėja elektros gamyba, bet išauga poreikis. Aš įsivaizduoju, kad tuo metu bus dar didesnis krachas.
Dabartinę situaciją lemia du veiksniai: ekonominis ir techninis.
Būdamas energetikas, rinkos dėsnių gerai neišmanau, todėl vertinti ekonominiu požiūriu galiu tik kaip eilinis pilietis. Veikia elementarus deficito ir prekės kainos principas. Kainos kyla, kai paklausa viršija pasiūlą. Lietuva, kaip minėjau, nebesugeba pasigaminti reikiamo energijos kiekio ir perka elektros biržoje. Čia įtakos turėjo elektros rinkos liberalizavimas. Vietoj vieno stambaus pirkėjo atsirado keli smulkūs. Suveikė didmeninės prekybos taisyklė: vienam pirkėjui įsigyti didelį kiekį prekių visada kainuos pigiau negu tą patį kiekį pirkti penkiems smulkiems.
Jau paskelbta apie „Perlas energija“ bankrotą. Kitaip ir būti negali. Jiems nėra kitos išeities: arba prisirišti prie rinkos kainų, arba „užraukti“ veiklą, nes jei sudarei pardavimo sutartis po 15 ct, o dabar biržoje reikia pirkti po 80 ct, kito kelio nėra. Manau, šitoks scenarijus pasikartos ir kitoms įmonėms. „Ignitis“ dar turi kažkokį turtą, o kitose, grubiai kalbant, buhalteris ir direktorius reikalingi tik tam, kad perrašytų sąskaitas, – iš vienų pirktų, kitiems parduotų. Anksčiau tokius verslininkus vadinome spekuliantais. Labai abejoju, ar elektros energetikos srityje aplamai galima taikyti laisvosios rinkos principus. Be to, liberalizavimui pasirinktas labai nepalankus metas. Karas Ukrainoje, sankcijos, rusiškų dujų atsisakymas… Visa tai sukėlė tuos reiškinius (pabrangimą – aut. past.). Karo būklė tiek tiesiogine prasme, tiek elektros rinkoje. Atsakomybę turėtų prisiimti užsižaidę su rinkos dėsniais kai kurie valdžios atstovai – pradedant Energetikos ministerija ir baigiant Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Visai kitokia situacija būtų, jai ne Visagino atominės elektrinės uždarymas. Kiek prisimenu tą istoriją, ko gero, mes patys siūlėmės ją uždaryti tam, kad būtume priimti į Europos Sąjungą. Kadangi Vakarai nelabai troško mūsų pigios energijos, pažadą uždaryti mielai priėmė, paskui mums šią nuostatą teko įgyvendinti. Naujos atominės statybą irgi „nušvilpėme“. Elektrėnų ir Panevėžio termofikacinė elektrinės kūrenamos dujomis. Dėl dujų problemos. Sakė, kad mus išgelbės dujų terminalas, bet panašu, jog gelbėja nepakankamai. Kai kas apeliuoja į Kaišiadorių hidroakumuliacinę elektrinę, bet ji ne tam tikslui pastatyta. Jos paskirtis – suvienodinti tinklo apkrovimus dienos ir nakties metu. Naktį, kai sumažėja elektros energijos poreikis, ji siurbliais užpildo tvenkinį, o dieną, vėl išaugus elektros poreikiui, vandenį leidžia žemyn į marias, ir suka elektrinės turbinas. Ji realiai daugiau energijos nepagamina.
Išsamiau skaitykite “Gimtajame…”
