„Kelkit Lietuvos švietimą į aukštumas“
R. Popievienės feisbuko paskyroje po to, kai ji pristatė naujuosius siūlymus, žmonės rašo įvairiai. „Kol mano dukra baigs mokyklą, užteks nueiti iki egzamino patalpos ir jau bus išlaikius. Šaunuolė ministrė, taip ir toliau. Kelkit Lietuvos švietimą į aukštumas. O jei nukris dar žemiau, galėsite dar kartą konservatorius apkaltinti“; „Kartelės mažinimas labai patiks tiems, kurie nelanko pamokų, kurie neruošia namų darbų, kurie ateina į mokyklą tik pasėdėt. Kodėl negalvojama apie tuos, kuri mokosi nuolat“; „Girdžiu tik mažinkim, žeminkim, lengvinkim. Aukštosios mokyklos priverstos priimti visiškai nepasiruošusius“; „Labai jau aukštą kartelę užkėlėt vos trejetą išstenėt“; „Kam tie egzaminai, dvidešimt trejų visiems po diplomą ir tegul eina „projektus“ rašyti“, su tokiu mokymu tik į politikų padėjėjus“; „Kodėl daugiau nekalbama apie užduočių rengimo proceso tobulinimą, apie NŠA atsakomybę po 2024 metų egzaminų fiasko? Būtent NŠA kuria egzaminų užduotis ir vertinimo instrukcijas. Ir toliau leiskime kurti nekokybiškus egzaminus ir juos išlaikyti pasitelkiant mažesnę kartelę?“
Diskusijos buvo ilgiausios
Ministerija siūlo koreguoti ir lietuvių kalbos ir literatūros egzamino kartelę.
„Šiuo klausimu diskusijos buvo ilgiausios. Iš tiesų, šiųmečio egzamino rezultatai nesukėlė didesnių problemų, o ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kelia tikslą, kad mokinių gimtosios kalbos žinios būtų kuo aukštesnės. Vis dėlto, dėl didesnio aiškumo mokiniams ir mokytojams bei vertinimo palyginamumo priėjome prie išvados, kad šio egzamino išlaikymo kartelės nereikėtų išskirti kitų egzaminų kontekste.
Pirma, nustačius vienodą ribą mokiniai aiškiai žinos, kokio rezultato reikia, nepriklausomai nuo pasirinkto egzamino. Antra, vienoda riba leidžia objektyviai lyginti rezultatus tarp dalykų ir metų. Tai svarbu analizuojant švietimo kokybę nacionaliniu lygiu“, – teigia ministrė.
Nuleisti kartelę? Keista
„Nesu iki galo įsigilinusi į siūlymus, bet nuleisti lietuvių kalbos ir literatūros egzamino kartelę būtų keista. Šiuo metu iš I egzamino dalies (kalbėjimo) galima surinkti 30 taškų. Tai jei būtų nuleista kartelė, galima II dalies nebelaikyti. Šiaip per lietuvių kalbos egzaminą ir anksčiau išlaikymo riba buvo 30, dabar išeitų, kad dar mažesnė“, – sako ne vieną šimtukininką paruošusi lituanistė Jolanta Augulienė.
Į klausimą, ar po tokios reformos užtektų tik 25 balus surinkti už pirmąją dalį, o rašyti rašinio tiesiog neateiti ar atnešti baltą popieriaus lapą, ji sakė: „Jei nieko nekeis, taip turėtų būti. Su lietuvių egzaminu iš pat pradžių tam tikri keitimai. Pirminis variantas buvo 3 dalys (kalbėjimas, teksto suvokimas ir rašinys), kalbėjimui buvo skirta 20 taškų, po to buvo nuspręsta atsisakyti teksto suvokimo, tai kalbėjimui skirta 30 taškų (gali kalbėdamas surinkti 20 ir taikomas koeficientas, kad būtų gaunama 30). Gal planuojama vėl ką nors keisti. Gal kartelė neliečia lietuvių kalbos egzamino? Manyčiau, kad nereikia leisti kartelės. Bent jau lietuvių kalbai. Jeigu jau nuspręsta, nesolidu keisti kas metai. Mokinių motyvacijai tai tikrai nepadės“, – svarstė J. Augulienė.
Svarbiausia tampa vienadieniai, nepamatuoti sprendimai
„Manau, kad ne čia yra esmė. Kiek balų bebūtų, niekas nesikeis, nes nėra brandos egzaminų pamato. Visi sprendimai atsiranda staiga, iš niekur, nediskutuojama, nesitariama. Apskritai atrodo, jog svarbiausia tampa vienadieniai, nepamatuoti sprendimai, kuriais tarsi pataikaujama mokiniams. O iš tiesų reikia galvoti, kas pražiūrėta, kuriant programas, atsisakius diskusijos su mokytojais praktikais, su mokslininkais. Ir mokiniai, ir mokytojai gyvena kažkokių neaiškių eksperimentų laike“, – sakė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorės pavaduotoja lituanistė Audronė Gabienė.
Nepasitenkinimas, aišku, kils
„Suprantu, kad šaršalas kilo dėl to, kad vėl keičiamos žaidimo taisyklės. Ministrė aiškina, kad jei nenuleisim kartelės, tai labai daug abiturientų neišlaikys egzaminų. Pernai kai ką „patraukė į viršų“, dabar į kitą pusę tas veiksmas daromas. Todėl pernai jau ir kalbėjom – ar tas dešimties balų pakėlimas bus sąžiningas šiandieninių abiturientų atžvilgiu. Bet apskritai tai manau, kad problemos daug giliau nei kartelė. Kai buvo ankstesnė sistema istorijos išlaikymo riba buvo 16 balų, paskui pakėlė iki 35, tada matematiką blogai išlaikė. Šuolis nuo 16 iki 35, sutikite, irgi buvo per didelis. Dabar visi „bėdavoja“, kad mokymosi kokybė sumažės. Bet niekas nekalba, kokie mokiniai ateina į vienuoliktas klases, kokia kartelė yra laikant patikrinimus dešimtoje klasėje. Vien čia jau yra problema. Gal banaliai pasakysiu, bet sovietmečiu kokie keturiasdešimt procentų mokinių neateidavo į vyresnes klases, „atsisijodavo“ per pirmus egzaminus. Dabar viskas susikoncentruoja į brandos egzaminus. Tiesiog sisteminės klaidos – viena valdžia sprendžia, tada kita perima, pradeda keisti ir gaunasi balaganas. Aišku, ir šiandien kils visuomenės nepasitenkinimas. Svarbu, kokio masto jis bus“, – svarstė „Romuvos“ gimnazijos istorikas Erikas Gaigalas.
Ministerijos siūlymai ir argumentai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia siūlymus dėl 2026 m. valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijos – išlaikymo kartelę siūlome koreguoti iki 25 taškų.
„Kaip ir žadėjome anksčiau, dėl VBE turime išsikėlę du tikslus: 1) trumpuoju laikotarpiu stabilizuoti 2026 m. brandos egzaminų situaciją, kad nesikartotų šių metų problemos; 2) parengti ilgalaikį planą, kad egzaminų sistema taptų stabili ir kokybiška – šie sprendimai turi būti priimti likus 2 metams iki jų įsigaliojimo.
Dabar akiratyje – pirmasis punktas, kurį galima vadinti gaisro gesinimu po konservatorių Vyriausybės valdymo metu nepagrįstai nustatytos egzaminų išlaikymo kartelės.
Tikriausiai daugelis jau matė paviešintas skaidres, kuriose matyti apskaičiuoti galimi scenarijai, kaip atrodytų ateinančios brandos egzaminų sesijos rezultatai, jeigu išlaikymo riba būtų 16, 25, 30 arba 35 taškai.
Projekcija pagal šių metų egzaminų rezultatų duomenis patvirtina tai, apie ką kalbame jau nuo vasaros, – jeigu išlaikymo kartelė toliau liks 35 taškai, yra labai didelė tikimybė, kad pasikartos šių metų scenarijus. Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi, kuris modeliuojamas pagal brandos egzaminų pirmos dalies rezultatus, kai kurių valstybinių brandos egzaminų, pvz., biologijos, istorijos, matematikos A kurso, gali neišlaikyti per 20 proc. abiturientų, o matematikos B kurso valstybinio brandos egzamino – net daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų.
Jei taikome 25 taškų egzamino išlaikymo ribą, situacija taptų artimesnė rezultatams, buvusiems iki 2024 metų reformos.
Matematikos B kurso egzamino rezultatai išlieka smarkiai problemiški. Taip, matematikos egzaminas nėra privalomas brandos atestatui gauti, tačiau jį laiko asmenys, siekiantys stoti į aukštąsias mokyklas, ypač socialinius ir humanitarinius mokslus. Visgi akivaizdu, kad taip, kaip buvo „sukonstruotas“, B kursas neveikia kaip tinkama „alternatyva“.
Įvertinusi kontekstą, tiek buvusių valdančiųjų, tiek kartelės koregavimo kritikų norėčiau labai ramiai ir nuoširdžiai paklausti – ar jūs ir toliau esate įsitikinę, kad visi šie didžiuliai neišlaikymo procentai (kuriuos žiniasklaida jau pakrikštijo „siaubu“) rodo, kad šitokia dalis mūsų abiturientų yra nepajėgūs išlaikyti egzaminų, neatsakingi, nemotyvuoti, apie ateitį negalvojantys ir svajonių neturintys jaunuoliai?
Esu įsitikinusi, kad atsakymas yra kitas – egzaminų išlaikymo kartelė yra dirbtinė, teorinė ir realybės neatitinkanti riba, kuri konservatorių Vyriausybės galvose turėjo visai kitą tikslą. 35 taškų kartelė išliko neatsižvelgiant į tai, kad reforma buvo įgyvendinta kitaip, nei planuota, nepaisant, kad trūko vadovėlių, kad nebuvo pasirengta įgyvendinti atnaujintas ugdymo programas, o ir jas pačias dar reikia tobulinti.
Tiesą sakant, pamačius prognozių skaičius, 35 taškų kartelės entuziastų įkarštis, kiek teko patirti, šiek tiek atvėsta. Čia galime užduoti sau klausimą: ar bandome mokinius „pritempti“ prie nepagrįstai nustatytų egzaminų kartelių, ar egzaminų rezultatus vertiname atsižvelgdami į reikšmingai pasikeitusią realybę ir nežaidžiame jaunų žmonių svajonėmis ir likimais? Pasisakau už pastarąjį variantą, todėl viešosioms konsultacijoms siūlome variantą 2026 m. nustatyti 25 taškų egzaminų išlaikymo kartelę“, – teigia R. Popovienė.
