Muziejaus direktorės pavaduotojas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis teigia, kad ir apie patį Mindaugą žinome nedaug. Net nesame tikri, ar jis tikrai taip vadinosi, nes vardas yra mūsų kalbininkų ir istorikų sulietuvintas iš šaltiniuose minimo Mendogo. Tas pats pasakytina ir apie karalienę Mortą – jos vardas yra krikščioniškas, todėl nežinome, kaip ji buvo vadinama iki krikšto. Tikėtina, kad krikštijant jai suteiktas Martos vardas, kurį vėliau sulietuvinome.
Taip pat esama kelių versijų ir dėl Mindaugo karūnavimo vietos – svarstoma tarp Rygos, Vilniaus, Palatavio ar net Naugarduko. Teiginys, kad Šeimyniškėlių piliakalnyje šalia Anykščių, ant kurio atstatyta XIII a. stovėjusi pilis, buvo Mindaugo pilis Voruta, taip pat yra tik vienas iš spėjimų.
Kalbėdamas apie Rokiškio kraštą, G. Kujelis sako, kad nors kraštas didžiuojasi turintis 28 piliakalnius, neaišku, kiek iš jų mena Mindaugo laikus – dauguma yra iš gerokai ankstesnių amžių. Nustatyta, kad XIII amžiuje ant Juodonių piliakalnio buvo gyvenvietė. Jį kasinėjant rasta to laikotarpio artefaktų, kurie dabar saugomi Rokiškio krašto muziejuje. Manoma, kad ir pats piliakalnis gali būti tiesiogiai susijęs su Mindaugu, nes 1255 metų Sėlos žemių dovanojimo Livonijos ordinui akte (dėl kurio autentiškumo istorikai nesutaria) minimi Malaišių žemės vietovardžiai, o šiai žemei, tikėtina, priklausė ir Juodonys.
Deja, detalesnių mūsų krašto žemėlapių iš tų laikų neišliko – anksčiausi buvo nupiešti tik XVI amžiuje.
G. Kujelis juokauja, kad Mindaugas jau tapo „tarptautiniu“ – jį savinasi baltarusiai, o jo spėjamas kapas yra Agluonoje, Latvijoje.
Mindaugo laikų pinigų, pasak G. Kujelio, Rokiškio krašto muziejuje nėra. Vieną jų – vadinamąjį lietuvišką ilgąjį – turi tik Obelių laisvės kovų muziejus. Rokiškyje saugomi Juodonių piliakalnio tyrinėjimų radiniai: šukos, kovos kirvis, keletas papuošalų. Šiuos radinius galima apžiūrėti ir šiandien.
Aišku kad nieko neaišku.