Jos pasaulio – nesuprasi
Kai prašau papasakot apie lapę, Valius net lygina – kai postas apie partizanus, niekada nebus tiek širdelių kaip prie Jadvygos, kuriai be konkurencijos skiriamas visuotinis dėmesys. Bet Valius Kazlauskas Jadvygos vaizdus taupo ir žiūrovus lepina ne dažnai. Žmonės per ilgą pertrauką jau pasiilgsta. Ir dabar daug kas klausia – “kodėl ji, kaip priklijuota, sėdi ant stogo?” Valius mano, kad taip patogiau stebėti aplinką, matosi perspektyva. „Lapė yra lapė. Jos pasaulio nesuprasi”, – svarsto pašnekovas. Tiesa, visus nuopelnus dėl Jadvygos prisirišimo jis perkelia savo draugei Dianai. Tai ji išrinko Jadvygai lapišką vardą, tai paskui ją Jadvyga dažniausia sekioja.
„Čia labiau Dianos lapė. Paskui ją jin seka. Eina kartu į šiltnamį ir visur. Viena dirba, kita – stebi. Jų nesuprasi. Kaip moterų, taip ir lapių. Jadvyga labiau prisirišusi prie moterų. Tarp jų – vienybė, o mūsų kaimynai irgi palankūs laukiniam gyvūnui”, – pasakoja Valius.
Pirmą kartą atėjo su motina
Jadvyga, tuomet dar be vardo, į sodybą atėjo prieš ketverius metus kartu su motina. „Tada dar buvo maža lapytė. Paskui motina dingo, o mažylė ėmė lankyti mūsų ir kaimynų namus. Ir visa bendruomenė jai palanki. Apskritai gamta ar likimas Jadvygai dosnūs. Laukiniam gyvūnui kol kas neteko pajusti blogai besilegiančio žmogaus rankos, jos neištiko blogiausia. Bet savo vaikų čia nesiveda. Nerodo jiems mėgstamos ir saugios vietos, nes žino, kad bus konkurentai”, – svarsto Valius. Susidraugavusi Jadvyga ir su šeimininkų šunim, kuris jos neskriaudžia. “Per ketverius metus draugais jie gal netapo, bet, sakyčiau, abu yra reiškiniai”, – kalba pašnekovas.
Vasarą atrodo perkarus
„Kai vasarą ji nuo savo palikuonių ilsisi mūsų sodyboj, šuo jos neliečia, duoda ramybę. Vasarą ji atrodo perkarus. Matyt, yra pareiga, kurią atlieka augindama lapiukus – iš kiekvienos vados pasilieka po vieną. Matau juos toli. Tik paskui jie dingsta. O šiuo metu Jadvyga viena. „Gudri, protingai įkyri, elgiasi iš išskaičiavimo, ir viskas, kas liaudies išminty sudėta į lapes, jai tinka”, – komentuoja Valius. Jis mano, jog galbūt ir būtų galima ją dresiruot, padaryti dar labiau namine. Mat smalsumo genama kartais įbėga į kambarį, kai svečiai būna, nebijo, laukia būti vaišinama, šaukiama atsiliepia. Bet nesinori – tegu gyvenimas vyksta savo vaga”, – mano Valius. Lapei, kaip ir šuniui dažniausiai perkama vištiena, nugarėlės, nes abu tai mėgsta. Jadvyga valgo iš rankų. Nors šiaip savaip, lapiškai palaiko atstumą.
