Gyvename skaitmeniniuose viduramžiuose…
Pasak T. Kazulėno, populiariausi dezinformacijos naratyvai šių dienų neramiame geopolitiniame kontekste – antivalstybiniai. Skleidžiama tikrovės neatitinkančia, kenkėjiška informacija siekiama supriešinti, suskaldyti visuomenę. Dalis skleidžiamos informacijos, anot jo, yra tyčia paskleista melaginga informacija apie karą Ukrainoje arba skirta panaudoti prieš NATO aljansą.
Dažniausiai tokią informaciją, kaip teigė svečias, tikslingai skleidžia prokremliški veikėjai. Skandalingos žinios pritraukia reakcijų gausą.
„Mes negalim tiksliai pasakyt, kad jie yra finansuojami Kremliaus, nebent jie patys tą prisipažintų, – sakė T. Kazulėnas. – Tačiau iš turinio, kurį jie platina ir skleidžia, galime daryti tokią prielaidą.“
Jis pabrėžė, kad dezinformacija daro tam tikrą žalą, emocinį poveikį. „Cituojant dezinformacijos ekspertą Nerijų Maliukevičių, gyvenam tarsi skaitmeniniais viduramžiais, kai mokslinė faktinė informacija pateikiama, bet žmonės turi savo nuostatus ir jų nekeičia. Pavyzdžiui, pasklidus žiniai, neva vyras kovoja prieš moterį Olimpinėse žaidynėse, socialiniuose tinkluose paleidžiama tokia informacija, visuomenė ja dalijasi, komentuoja, smerkia, bet niekas nepatikrina, ar ta informacija tikra, nes tie srautai tokie nuolatiniai ir dideli“, – teigė VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovas.
Socialinių tinklų pavojai
Dezinformacijos apstu ir socialinėse medijose. Jos itin gausiai aptinkama „Telegram“ kanale. Pastarasis kanalas, anot T. Kazulėno, ypač išpopuliarėjo prasidėjus karui Ukrainoje. „Ten yra kanalai, grupės, kur tu gali labai greitai ir efektyviai pasirinkti sau ideologiškai, politiškai angažuotus žmones – nuo protestų, mitingų iki socialinių kampanijų. Šis kanalas išskirtinis tuo, kad gali susikurti „burbulą“ su patinkančia informacija, bet čia slypi kiti pavojai, nes nežinai, kas yra administratoriai tų grupių, informacija gali būti labai tikslinga ir nutaikyta į tam tikrą auditoriją“, – pastebi T. Kazulėnas.
Dezinformacijos pinklių pasitaiko ir socialiniame tinkle „Tik Tok“. „Tai kiniško pėdsako turintys šaltiniai. Vien programėlės instaliavimas pareikalauja iš vartotojo daugiau negu įprasta duomenų. Tai reiškia, kad gali būti naudojamasi jūsų duomenimis, matoma buvimo vieta. Tarp jaunimo „Tik Tok“ tinklas labai populiarus. Be proto paveikus emocijai, įtraukiantis. Filmukai eina nesibaigiančiu srautu, prarandama laiko nuojauta. Apie tai daug kalbame auditorijoms mokyklose, kad labai svarbu riboti laiką, arba idealiausia būtų „Tik Tok“ programėlę ištrinti“, – kalbėjo T. Kazulėnas.
Tikrovės neatitinkančios informacijos pilna ir socialiniame tinkle „Facebook“. Čia apsimetėliai prašosi į virtualius draugus, kad galėtų skleisti melagienas, sekti informaciją, kuria dalinatės tarp „draugų“. Gavus užklausą „draugauti“, T. Kazulėnas pataria realiai įsivertinti – ar pažįstate tą žmogų, ar yra bent jau bendrų „draugų“, kaip tas asmuo pasivadinęs, ar įtarimo nekelia jo profilio nuotraukos. „Socialiniai tinklai valosi nuo jų, bet tokių „šiukšlių“ – jų daug“, – pabrėžė T. Kazulėnas.
Projektą „Atpažinti-analizuoti-reaguoti: Atsparumo stiprinimas Lietuvoje“ organizuoja „Pilietinio Atsparumo Iniciatyva“ su Vokietijos Ambasados Vilniuje parama.
Daugiau – penktadienio “Gimtajame…”
