Kas sutrukdė vietiniam verslui iš ralio gauti daugiau naudos?

Pirmiausia kreipėsi į vietinį verslą
Kaip „Gimtajam…“ sakė ralio organizatorius Audrius Gimžauskas, jis – tik už tai, kad tokie renginiai kurtų pridėtinę vertę vietiniam verslui ir iš renginių gauti pinigai liktų vietoje, todėl pirmiausiai dėl maitinimo paslaugų organizavimo ralio metu kreipėsi į Rokiškio verslininkus. „Sutarėm su Rokiškio kavinės „Svaja“ vadove Aldona Kanopiene, kad jie imasi maitinimo organizavimo šio ralio metu. Viskas buvo sutarta ir suderinta, bet iki ralio likus gal mėnesiui, A. Kanopienė ėmė ir atsisakė. Motyvo nežinau. Mane ištiko šokas, nes surastį, kas per tokį trumpą laiką sugebėtų pasirengti tokio masto renginiui, tikrai nelengva. Ieškoti kitų vietinių verslininkų ir atiduoti šių paslaugų teikimą keliems smulkiems, o paskui juos visus administruoti? Nei laiko, nei galimybių nebebuvo, todėl kreipiausi į vilniečius verslininkus, valdančius „Skonio slėnį“, su kuriais yra tekę dirbti ne kartą. Jais tikrai pasitikiu, jie specializuojasi tokių renginių maitinimo paslaugų organizavime“, – paaiškina A. Gimžauskas.
Pasak ralio organizatoriaus, taip netikėtai nuomonę pakeitusi ir į keblią padėtį juos įstūmusi „Svajos“ vadovė A. Kanopienė ir pati jautėsi nepatogiai, atsiprašinėjo, bandė situaciją švelninti prisidėdama prie ralio VIP svečių vaišių. „Gerai, kad viskas sėkmingai išsisprendė, kad „Skonio slėnis“ – patyrę profesionalai, bet galėjo ir ne taip viskas baigtis“, – sako A. Gimžauskas.

Kur šuo pakastas?
Tai gal „Svajos“ savininkė iš pradžių pervertino savo jėgas, o paskui suprato, kad per plačiai užsimojo?
A. Kanopienės teigimu, tikrai ne todėl atsisakė, kad nesugebėtų. „Tai nėra toks didelis renginys, kad nebūtume galėję jo aptarnauti. Manau, kad bet kuri maitinimo įmonė būtų susidorojusi su tokiu uždaviniu“, – sakė kavinės „Svaja“ vadovė.
Paklausta, kodėl vis dėlto atsisakė, nors prieš tai sutiko imtis šio renginio maitinimo organizavimo, A. Kanopienė nelabai turėjo ką pasakyti. Teigė, kad tiesiog atsisakė ir tiek. Mat intensyviai dirbo visą vasarą ir toks papildomas krūvis visiškai nebeviliojo. „Tai tikrai būtų didelis krūvis. Organizuoti maitinimą ir mieste, ir greičio ruožuose būtų reikėję papildomų žmonių, kokių 30-ties žmonių komanda būtų turėjusi dirbti“, – paaiškino A. Kanopienė.
Tai gal būtų buvę sudėtinga rasti tuos papildomus žmones? O gal pelnai per maži pasirodė? O gal organizatoriai per daug užsiprašė už maitinimo teisę renginyje? A. Kanopienė teigė, kad žmonių rasti nesudėtinga, o ar apsimoka tokiuose renginiuose organizuoti maitinimą – sunku pasakyti, nes tai nuo daug ko priklauso: nuo susirinkusiųjų kiekio, oro ir t.t. Nenorėjo dalintis ir informacija, kiek vis dėlto būtų reikėję sumokėti organizatoriams už teisę organizuoti maitinimą ralyje. Sklinda kalbos, kad organizatoriai už šią teisę prašė 4000 eurų. Bet šios informacijos niekas nenorėjo nei patvirtinti, nei paneigti.
Ką gi, atsisakė tai atsisakė, tik gal taip užkirto kelią padirbėti kitoms Rokiškio maitinimo įmonėms?

Nėra potencialo tokiems renginiams
UAB „Darola“, valdančios ir viešbutį-kavinę „Pagunda“, vadovas Pranas Blažys „Gimtajam…“ sakė, kad ralis pagyvino verslą, tačiau, kad būtų labai pasijutusi nauda, to nepasakytų. „Viešbutis buvo visiškai apgyvendintas, tačiau kavinė tikrai galėjo daugiau žmonių aptarnauti. Tam buvome pasiruošę, bet esame nutolę nuo centro, gal todėl žmonių srautai mūsų nepasiekė? O parduotuvė, atvirkščiai, mažiau, nei kitais savaitgaliais, uždirbo. Keliai buvo uždaryti, tai ir vietiniai rečiau užsukdavo“, – teigė P. Blažys.
Pasak P. Blažio, pasiūlymo imtis maitinimo paslaugų ralyje sulaukė ir jis, tačiau iš karto atsisakė. „Neturime tam potencialo: nei tiek žmonių, nei reikalingos įrangos. Tam būtų reikalingos papildomos investicijos, o dėl vieno tokio renginio Rokiškyje investuoti neverta, nebent jų būtų daugiau ir dažniau“, – tikino P. Blažys.
Svetingumo versle seniai besidarbuojantis P. Blažys atkreipė dėmesį, kad ralyje dirbęs „Skonio slėnis“ buvo tikrai gerai pasiruošęs. „Tai tikri profesionalai, jie seniai dirba išvažiuojamuose renginiuose, turi susipirkę visą mobilią įrangą, viskas integruota – virtuvė, šaldytuvai, tualetai, visur patiesti brezentai. Tikrai gerai dirbo, nieko neprikiši“, – tikino P. Blažys.

Geriau mažiau, bet kokybiškai
Nepriklausomybės aikštėje įsikūrusios kavinės „Pupelė“ vadovė Laura Viduolytė-Pupelienė sakė, kad pasiūlymo organizuoti ralyje maitinimą sulaukė ir jie, tačiau atsisakė. „Iš karto žinojome, kad ralio metu mums teks ir taip daugiau dirbti, įvertinom savo pajėgumus ir atsisakėm. Kai prisiimi daug darbų, nukenčia kokybė, o mes nenorim gadinti savo prekės vardo. Ir ateityje neketiname papildomai eiti į tokio masto renginius“, – sakė L. Viduolytė-Pupelienė.
Ralio metu kavinė „Pupelė“ buvo pilna žmonių, pasak jos vadovės, kavinės apyvarta ralio dienomis padidėjo trečdaliu. Į meniu buvo įtraukti visi firminiai kavinės patiekalai, specialiai gaminami XL cepelinai. „Negalėčiau išskirti, kuris patiekalas tarp ralio dalyvių ir svečių buvo populiariausias. Gal sakyčiau, tiesiog geras maistas buvo paklausus. Valgė viską: ir cepelinus, ir šonkauliukus, ir desertus, tortus“, – pastebi L. Viduolytė-Pupelienė.

Patirties yra, bet investicijos per didelės
Picerijos „Pipirini pizza“ ir restorano „Pipirini pizza tratorija“ vadovas Audrius Dagys teigia, kad vietiniam verslui patirties ir sugebėjimų organizuoti maitinimą tokio masto renginiuose, kaip ralis, tikrai užtenka, tačiau ar verta? Pasak verslininko, tam reikėtų nemažų investicijų, papildomų žmonių, įrangos, todėl geriau palikti tai tiems, kurie specializuojasi išvažiuojamųjų renginių maitinimo srityje.
„Čia reikia gerai paskaičiuoti, organizatoriai tau vienaip paskaičiuoja, o realiai išeina kitaip. Aš greičiausiai ir ateityje nesutikčiau imtis maitinimo tokiuose renginiuose“, – sako A. Dagys.
Vis dėlto, verslininko nuomone, bet kokie renginiai miestui gerai. „Pajutome pagyvėjimą ir mes, nors mūsų picerijos gerokai nutolę nuo miesto, bet lankytojų sulaukėme daugiau. Mačiau ir ne vieną lenktynininką, atėjo pavalgyti ir B. Vanagas, taip kad verslui renginiai tik į naudą, bet kad būtų dideli uždarbiai – tai tikrai ne“, – tikina A. Dagys.

Turėjo maitinimo idėjų ir planų
Tuo tarpu kavinės „Senas grafas“ vadovas Algimantas Šablinskas sako, kad mielai būtų ėmęsis šios atsakomybės – organizuoti maitinimą ralio metu. „Turėjau ir idėjų, visą planą jau buvau sugalvojęs – kaip, kur ir ką daryti, tačiau mums niekas nepasiūlė. Žinoma, likus mėnesiui iki renginio, kai „Svaja“ pakeitė savo planus, mes jau nebebūtume ėmęsi to daryti – per mažai laiko pasiruošimams“, – sakė A. Šablinskas.
Verslininko nuomone, dabar ralio dalyvius ir svečius aptarnavusio „Skonio slėnio“ maistas galėjo būti įdomesnis ir įvairesnis, ne blogiau būtų pasirodę ir vietiniai verslininkai, o gal ir geriau, ypač, jeigu būtų sutelkę jėgas.
Nepriklausomybės aikštėje įsikūręs „Senas grafas“ raliui ruošėsi ir pritaikė meniu, įtraukdamas į jį įvairių greitų užkandžių, dešrainių. „Vis dėlto paklausiausias buvo ne „greitas“, o gerai pagamintas, „rimtas“ maistas, pavyzdžiui, šonkauliukai“, – sakė A. Šablinskas, pridurdamas, kad kavinėje pagyvėjimas tikrai buvo, ir ralio naudą jie tikrai juto.
Papildomo maitinimo ralio metu planavo imtis ir netoli „Seno grafo“ įsikūrusios „Gyvo alaus krautuvėlės“ vadovas Virginijus Lesmanavičius. „Mes turime daug patirties, nuolat dalyvaujame įvairiose miestų šventėse, ypač dažnai – Žemaitijos miestuose, todėl nemačiau didelių problemų, kodėl gi negalėtume organizuoti ir ralio maitinimo“, – sakė verslininkas. Pasak V. Lesmanavičiaus, „Svajos“ vadovė A. Kanopienė siūlė jam kooperuotis ir kartu organizuoti ralio maitinimą. „Tik sąlygas pasiūlė nelygiavertes. „Svaja“ pageidavo įsikurti Nepriklausomybės aikštėje ir prie Rokiškio dvaro, o mums paliko tik greičio ruožus. Tuo tarpu organizatoriams už šią teisę turėjome mokėti po lygiai. Tai mums nebuvo priimtina“, – paaiškino verslininkas.

Verslui tokie renginiai – naudingi
Nerijaus Liolio įmonė, gaminanti naminius „Nerijaus ledus“, pati galėjo įsitikinti – naudinga buvo verslui prekiauti ralyje, ar ne. „Turėjome išsipirkę vietas, tikrai buvo naudinga, žinoma, apie kažkokius didelius pelnus kalbėti neverta“, – sakė N. Liolys.
Verslininkas džiaugėsi, kad Rokiškyje vyko toks renginys ir mano, kad didesnę ar mažesnę, bet naudą verslas iš jų vis tiek gauna.

Rokiškio publika – aukščiausio lygio
„Skonio slėniui“ tokie renginiai, kaip ką tik Rokiškyje praūžęs ralis, jokia naujiena. Ši įmonė maitinimą ne pirmi metai organizuoja didelio masto renginiuose, tokiuose, kaip Tautų mugė, Kaziuko mugė ir pan.
„Skonio slėniui“ vadovaujantis Dalius Šlapelis sakė, kad ralio metu Rokiškyje turėjo keturis maitinimo taškus ir tai nebuvo jiems didelis krūvis, nes net 70 proc. įmonės veiklos sudaro išvažiuojamųjų renginių maitinimo paslaugos.
„Ralyje siūlėme tradicinius savo patiekalus, kuriuos tiekiame ir kituose renginiuose. Brangiausias patiekalas buvo šašlykas – 6 eurai, o populiariausias – parūkytos keptos dešrelės, skrudintos bulvytės. Jas labai pirko. Tiesa, dar didelę paklausą turėjo bulviniai blynai. Prie jų atskirai paruošėme padažus, kurių kiekvienas galėjo dėtis, kiek nori. Nuostabu, kaip kultūringai žmonės elgėsi, tikrai nesikrovė į lėkštes be saiko. Pastebėjome, kad čia publika daugiau valgė ir mažai gėrė. Ypač gerai sekėsi prekiauti maitinimo taškuose, įrengtuose prie dvaro“, – pasakojo verslininkas.
D. Šlapelis negailėjo pagyrų Rokiškio žmonėms. „Esame sužavėti Rokiškio publika. Publika čia – aukščiausio lygio, iš didžiosios raidės, be galo kultūringa, nei jokių incidentų, nei muštynių, nei prisigėrusių. Tikrai mus sužavėjo, tikimės, kad ir mumis liko patenkinti, kad pakvies ir kitą kartą“, – sakė didelę tokių renginių patirtį turinčios įmonės vadovas D. Šlapelis.