Rokiškyje daug metų gyvuojantis knygynas „Pegasas“ nesenai iš miesto centro persikraustė į naujas, kiek kompaktiškesnes patalpas šalia mikrorajono. Pastaruoju metu pirkėjai susiduria su problema – knygyno durys užrakintos, o jas „puošia“ lapelis su užrašu, kad tam tikromis dienomis knygynas nedirbs. Pasklido kalbos, neva „Pegasas“ apskritai uždaromas. Oficialaus atsakymo apie knygyno Rokiškyje likimą gauti nepavyko. Šio tinklo atstovai pranešė, kad „Gimtojo…“ užklausa persiųsta UAB „Sinchronizacija“ direktoriui Aidui Deveikiui, kuris vadovauja Rokiškio knygynui. Tačiau A. Deveikis šiuo metu atostogauja ir negali atsakyti.
Taigi, ar Rokiškio miestui reikalingas fizinis knygynas? Ar iš rinkos knygynus gali išstumti elektroniniai knygynai ir prekybos centrai? Ką apie tai mano knygų mylėtojai iš Rokiškio.
Ineta Sakapilvytė
Esu aktyvi skaitytoja, daug laiko praleisdavau bibliotekoje, skolindavausi knygų. Tačiau mano apsilankymai bibliotekoje gerokai sumažėjo. Ne todėl, kad skaitau mažiau ar trūksta pasirinkimo. Daugumą knygų gaunu tiesiogiai iš leidyklų dovanų, kadangi jau beveik ketverius metus „Instagram“ socialiniame tinkle rašau apie knygas.
Kalbant apie knygų pirkimą, esu labiau linkusi knygas pirkti iš „antrų rankų“, nes kainos šoktelėjo tiek, kad skaitydama savo tempu neišgalėčiau sau leisti tiek jų įsigyti. Taigi perperku „Vinted“ platformoje arba skolinuosi iš bibliotekų. Kartais mainomės tarpusavyje su kitais skaitytojais.
Lina Matiukaitė
Labai mėgstu didelius knygynus. Nuvykusi į Vilnių ar Kauną, stengiuosi visada ten užsukti, pasižiūrėti naujienų, topų. Taip pat papildomą asortimentą, jei turi. Pasidairau idėjų įdomesnėms dovanoms. Taip pat labai mėgstu lankyti knygynus užsienio šalyse, pajusti tos šalies skaitytojų pulsą.
Įprastai per pusmetį nusiperku nuo dviejų iki keturių knygų. Dažniausiai įsigyju tokias, kurių negaliu gauti bibliotekoje arba matau vertę ir noriu turėti savo lentynoje. Perku knygas ir kaip dovanas. Įprastai jas renkuosi elektroniniuose knygynuose. Dažnai peržvelgiu ir prekybos centrų akcijas. Grožinės literatūros kūrinių dažniausiai ieškau bibliotekose.
Manau, jei knygyno asortimentas protingai atsirinktas, jis tikrai gali būti konkurencingas ir mažame miestelyje. Knygynas gali būti literatūrinės edukacijos ir skonio formavimo vieta.
Agnė Sirgėdaitė
Knygynuose lankausi dažnai, nes ten pardavinėjamos ir mano knygos. Esu knygynų mylėtoja, net tuomet, kai keliauju iš vienos šalies į kitą, visada užsuku pasižiūrėti, palyginti, kaip skiriasi skirtingų tautų knygynai, kokia literatūra populiari, kokie autoriai daugiausiai „paplitę“. Manau, kad šitas įprotis –vaikščioti tarp knygų – ir išliks.
Lietuvoje knygų dažniausiai gaunu iš savo tetos. Kadangi didžiąją dalį metų praleidžiu užsienyje, knygas skaitau savo elektroninėje skaityklėje, o kai grįžtu vasaromis į Lietuva, teta būna prikaupusi krūvą jų – suskaitau per vasaros mėnesius. Tai tetos namai ir yra mano pagrindinė biblioteka. Vis tik, labai džiaugiuosi, kad Lietuva turi daugybę bibliotekų, kuriomis žmonės gali laisvai naudotis. Kadangi pati leidžiu knygas, suprantu, kad jos kasmet vis labiau brangsta, o bibliotekos – puiki alternatyva žmonėms, kurie nori sutaupyti ir skaityti puikius kūrinius.
Anonimas
Knygos šiandien tikrai brangios, bet aš vis tiek perku. Pirmiausia todėl, kad bibliotekoje, kiek esu bandžiusi, tiesiog negavau tos knygos, kurią noriu skaityt. Nesvarbu, kad sakoma, jog visų leidinių bibliotekos gauna bent po vieną egzempliorių. Realybėje – kitaip. Pavyzdžiui, sostinės bibliotekoje prie vieno romano eilėje – trisdešimt du žmonės. Kiek lauksiu? Metus?
Čia, Rokiškyje, atradom Matildą Olkinaitę. Rašo apie ją, gatvę jos vardu žada pavadint, vertina. O mano draugė, ne vietinė, per atostogas Rokiškio krašte ateina į kažkurią rajono biblioteką, prašo Matildos eilių paskaityti, nes ką tik išleista knyga, susidomėjo. Ir ką sau galvojat? Neturi. Tai buvo prieš keletą metų. Gal dabar situacija pasikeitusi. Bet draugė netikrins kas mėnesį „gal jau yra“.
Išsamesnius komentarus skaitykite „Gimtajame…“
