Seniūnai posėdyje nedalyvavo
Į posėdį buvo kviesti rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, Rokiškio seniūnijos seniūnas, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Arūnas Krasauskas ir Jūžintų seniūnijos seniūnas Vytautas Stakys. Seniūnai neatvyko. Komisijos pirmininkas Gintaras Girštautas siūlė posėdį atidėti: jo nuomone, seniūnai turi dalyvauti posėdyje ir atsakyti į klausimus: būtent Jūžintų seniūno iniciatyva buvo pirktas naudotas traktorius, atkreipęs STT dėmesį; būta klausimų ir seniūnui A. Krasauskui, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui.
„Žmonės neina dirbti į savivaldą. Darbas yra atsakingas ir kiekvienu momentu, kažko nepadarius, reikia teisintis. Kiek galėsiu, kiek leis kompetencija, į klausimus atsakysiu pats“, – seniūnų neatvykimą pateisino direktorius V. Rancevas.
Posėdyje dalyvavo savivaldybės tarybos mažumos atstovė Lina Meilutė-Datkūnienė, daugumos atstovai Laimis Magyla, Stasys Mekšėnas ir Zenonas Viduolis bei Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Vida Gindvilienė.
Neatvyko Antikorupcijos komisijos narė, bendruomenės atstovė, seniūnaitė Kristina Alstytė-Daščiorienė.
„…aš sprendžiu, ar jie dalyvaus“
Anot komisijos pirmininko G. Girštauto, be seniūnų posėdis beprasmiškas, tačiau jo siūlymui atidėti posėdį nebuvo pritarta. „Ar jūs suprantate, kad aš sprendžiu, ar jie dalyvaus, ar nedalyvaus?“ – neslėpė direktorius V. Rancevas. Pirmininkas nesiginčijo: „Jeigu jūs sakote, kad neleisite jiems dalyvauti…“
„Buvote įstaigos vadovas. Jeigu jūsų pavaldinius kviestų jums nežinant?“ – G. Girštauto pasiteiravo V. Rancevas.
„Oficialiu raštu į jus, direktoriau, kreipėmės, kad sudarytumėte galimybę jiems atvykti ne paslapčia. Aš jūsų paprašiau. Iš jūsų jokio atsakymo iki šiai dienai negavau, kad jie nedalyvaus. O tik dabar sužinojau, kad jūs jiems neleidžiate dalyvauti. Tai ir kalbėkime taip, kaip yra“, – kalbėjo G. Girštautas.
Daugumos atstovai nusprendė tęsti posėdį, išklausyti administracijos direktorių, o jei liks neatsakytų klausimų, vykti pas asmenis, nedalyvavusius posėdyje. Formuluodamas tokį sprendimą G. Girštautas pareiškė tikįs, kad administracijos direktorius sudarys tokią galimybę.
Spaudimas pirmininkui?
Prasidėjus posėdžiui vėl kilo prieštaravimų, ar būtina išklausyti seniūnus. Komisija sušurmuliavo, bet netrukus pirmininkas pranešė: posėdis tęsiamas. Netikėtai pastabą G. Girštautui pareiškė S. Mekšėnas:
„Tęsiam posėdį, ir aš labai prašau – nedarykit spaudimo. Nusiraminkit. Ramiai mes kalbėkim. Aš matau – jaudinatės. Visi turi teisę pasisakyti, kalbėti. Ir čia yra rimti dalykai: mes – Antikorupcijos komisija, ir mes taip spaudimo negalim daryti. Ir va, parodyti: mano čia yra atskiri lapai, padėsiu aš juos, ir mes nekalbėsim. Mes turim: yra darbotvarkė, parašyta labai aiškiai, ir mes pagal darbotvarkę tvarkingai dirbkim darbus.“
Vien pasakymas „Aš matau, jaudinatės“ jau yra psichologinis spaudimas, juolab pasakytas tada, kai posėdis buvo paskelbtas pradėtu. Jei dar įvertinti, kad užkliuvo atsinešti dokumentai, žeminančiai pavadinti lapais, kad nebuvo leista atvykti kviestiems seniūnams, vargu ar lieka abejonių, jog spaudimas buvo daromas būtent G. Girštautui.
Nuo pradžių pradžios
G. Girštautas pasiūlė pokalbį tęsti klausimų-atsakymų forma.
„Yra atlikti visi veiksmai. Teisiniai, aš manau. Viskas juridiškai padaryta. Direktoriau, prašau“, – S. Mekšėnas, tarsi būtų komisijos pirmininkas, leido V. Rancevui kalbėti.
Direktorius pradėjo nuo pradžių pradžios – kaip atsiranda poreikis pirkti vieną ar kitą technikos objektą: įvertinama visų 10 seniūnijų situacija, atliekama technikos analizė. Pirkimo startas atsiranda tada, kai taryba patvirtina pirkimo sumą, patvirtinami asmenys, galintys inicijuoti pirkimą. Jūžintų seniūnas, kaip iniciatorius pirkti traktorių, atliko išankstinę analizę (koks seniūnijos poreikis, kokios traktoriaus specifikacijos svarbiausios). Direktorius, jo teigimu, į pirkimą įsijungia tik tada, kai komisija galutinai apsisprendžia pirkti. Pirkimą jis patvirtina savo parašu.
Direktoriaus įžvalgos
Anot direktoriaus, galima įžvelgti, kad parametrai labai atitiko nupirkto traktoriaus parametrus, tačiau, įsigilinus, esą, matyti, jog pagal tokius parametrus tiktų kelių gamintojų traktoriai. Taigi, jo manymu, charakteristika nebuvo taikyta konkretaus ūkininko konkrečiam traktoriui.
Kita direktoriaus įžvalga – neatliktas rinkos tyrimas tėra netinkamas tyrimo įforminimas. „Pirkimo valdymo sistemoje nėra privalomo laukelio, kurį užpildžius būtų aišku: buvo ar nebuvo atliktas rinkos tyrimas“, – aiškino vedėja V. Gindvilienė. Tačiau kalbėta ne apie kompiuterinę programą, o apie popieriaus lapą, – kaip dokumentus vadina S. Mekšėnas – kuriame aiškiai parašytas „Ne“, reiškiantis, jog rinkos tyrimas nebuvo atliktas.
Direktorius pripažino, jog ne itin kruopščiai įvertinti tiekėjo siūlomos technikos duomenys ir dokumentai: reikėtų gilintis labiau ir kruopščiau.
O kaip galimybė tiekėjams siūlyti įvairesnių charakteristikų traktorius? Direktorius leido suprasti, jog yra dalykų, su kuriais galima sutikti tik iš dalies: pirkimo iniciatorius pats žino, ko reikia. Turbūt todėl Jūžintų traktoriaus net ratų plotis atitiko poreikius.
Komisijos narys L. Magyla teiravosi, ar planuojama keisti tvarką, kad būtų akivaizdžiai matyti, jog rinkos tyrimas buvo atliktas. Direktorius V. Rancevas pritarė, jog sistemą reikia tobulinti, ir aptarė galimybes.
Dėl kažkokio kablelio
Rajono savivaldybės taryba Jūžintų traktoriui skyrė 100 tūkst. eurų, o jis nupirktas 5 tūkst. eurų brangiau. Dabar, anot direktoriaus V. Rancevo, toks traktorius kainuotų apie 130 tūkst. eurų. Papildomi pinigai buvo skirti iš rezervo, į savivaldybės Tarybą nesikreipta. Šio fakto STT nenagrinėjo, tačiau į jį atkreipė dėmesį G. Girštautas. Dar jis pažymėjo, kad pinigai traktoriaus pardavėjui pervesti skubos tvarka: įstatymas nepažeistas, bet ir dokumentai, pateisinantys skubos priežastis, nesutvarkyti.
Beje, traktorių pardavęs ūkininkas gyvena toje pačioje gatvėje kaip ir direktorius V. Rancevas. G. Girštautui buvo įdomu sužinoti, ar jie pažįstami, ar direktoriui nereikėjo nusišalinti nuo šio klausimo. Anot Z. Viduolio, traktoriaus pirkimą tyrė STT specialistai, tad dabar, jo manymu, kabinėtis „dėl kažkokio kablelio“ nebeverta. „Zenonai, juk šį posėdį planavome dar prieš STT. Žodis ar varnelė… Tai dokumentų tvarkymas, kad mūsų nelinčiuotų, kad savivaldybė dirbtų taip, kaip priklauso“, – atsakė G. Girštautas.
Ko gero, kovo mėnesį
Galiausiai nuspręsta organizuoti išvažiuojamąjį posėdį Jūžintuose. Tai pasiūlė Lina Meilutė-Datkūnienė. Jos manymu, tai būtų gera proga pabendrauti ir seniūnijai, ir Antikorupcijos komisijai rūpimais klausimais. Beje, S. Mekšėnas bandė sužinoti, kokie tie klausimai, G. Girštauto neužduoti seniūnams? Į klausimą nebuvo atsakyta: Antikorupcijos komisijos pirmininkas juos užduos vėliau, ko gero, kovo mėnesį.
Rita BRIEDIENĖ
