Lietuvos savivaldybės skaidrumo tyrime surinko 85 balus iš 100: Rokiškis prie prasčiausių savivaldybių

„Ką matome ir kuo galime iš tikrųjų pasidžiaugti, tai, kad savivaldybės per tuos metus iš tikrųjų pradėjo veikti skaidriau, ir tai reiškia, kad jos pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo veiklą. Ir kur matome tą tokį geriausią pagerėjimą, kur matome tos daugiau informacijos tai, palyginus su 2018-aisiais, galime rasti tikrai daugiau informacijos tiek apie darbuotojus, vadovų interesus, tiek apie viešuosius pirkimus, geriau suprasti, kas juos laimėjo, kokie yra planai, kokios vertės“, – LRT radijui sakė D. Žemgulytė.

„Iš tikrųjų, būtent toks proaktyvus informacijos skelbimas ir lėmė tai, kad dabar turime 85 balus, kai prieš keturis metus turėjome 69, o dar prieš keturis, 2014 metais, turėjome vos 56“, – pažymėjo projektų vadovė.

Pasak jos, nors nei viena savivaldybė 2022-asiais metais negavo 100 balų, Panevėžio miesto savivaldybė buvo netoli, gavusi 99 balus.

„Mažiausiai balų gavo Rokiškio, Šalčininkų rajono ir Kauno miesto savivaldybės“, – pažymėjo D. Žemgulytė. Ji pridūrė, kad balas nėra žemesnis nei 2014-aisiais turėtas savivaldybių vidurkis.

„Jis iš tiesų yra aukštesnis už vidurkį, kurį mes turėjome 2014 metais. Tai, pavyzdžiui, Kauno miestas surinko 65 balus, na, o Rokiškio ir Šalčininkų surinko 67 balus“, – teigė projektų vadovė.

D. Žemgulytė atkreipė dėmesį, kad „Transparency International“ Lietuvos skyrius, prieš paskelbdamas rezultatus, suteikia savivaldybėms galimybę per mėnesį pasigerinti balus.

„Labai svarbu paminėti ir tai, jog įvertinę savivaldybes, mes aklai tiesiog nepaimame ir nepaskelbiame iš karto tos informacijos. Kuomet peržiūrime savivaldybių svetaines, mes išsiunčiame joms individualius jų vertinimus ir duodame mėnesį laiko juos peržiūrėti, pakomentuoti, galbūt pasitaisyti. Ir šiais metais netgi 56 savivaldybės pasinaudojo šia galimybe pasididinti savo balą. Ir, iš tiesų, nuo iniciatyvos pradžios iki pabaigos tas balas, vidurkis, išaugo 12 balų – nuo 73 iki 85, kuriuos matome dabar“, – pažymėjo D. Žemgulytė.

Jos teigimu, Lietuvos skyriaus savivaldybių skaidrumo tyrimo tikslas yra geriau suprasti, kiek savivaldybė skelbia informacijos interneto svetainėje apie savo veiklą.

„Vertinime buvo septynios dalys, ir be informacijos apie darbuotojus, vadovus, viešuosius pirkimus, mes taip pat žiūrėjome, kiek informacijos savivaldybės skelbia apie savo biudžetą, taip pat kaip jį išleidžia, kiek skelbia apie tai, kaip įtraukia gyventojus į sprendimų priėmimą“, – pasakojo D. Žemgulytė.

„Nes žiūrėjome ne tik į tai, kas savivaldybėms yra privaloma pagal įstatymą, nes, tikriausiai logiška, greičiausiai į šiuos klausimus atsakytų kone visos savivaldybės, bet ir žiūrėjome papildomai, ką jos daro. Tas vertinimas yra tokia savotiška antikorupcinė higiena. Tai informacija, kokią savivaldybės turėtų skelbti ir kurią tikėtumėmės rasti“, – akcentavo „Transparency International“ projektų vadovė D. Žemgulytė.