Švieslentės duomenimis, 2023 m. Lietuvoje iš viso mirė 37 005 žmonės – tai mažiausias metinis mirusiųjų skaičius per visą 2010–2023 m. laikotarpį. Palyginimui – 2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės.
Taip pat matyti, kad per analizuojamą laikotarpį mažėjo mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius: 2010-aisiais jis Lietuvoje siekė 8 110, o 2023 m. sumažėjo iki 7 784. Mažėjo ir mirusiųjų dėl kraujotakos sistemos ligų: 2010 m. mirė 23 627, o 2023 m. – 19 263 gyventojai. Tačiau per tą patį laikotarpį išaugo mirusiųjų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų ir nervų sistemos ligų skaičius.
Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas pabrėžia, kad „interaktyvi švieslentė „Mirties priežastys Lietuvoje“ yra įrankis, leidžiantis tiksliai įvertinti mirtingumo tendencijas ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Ji ne tik suteikia aiškesnį demografinės politikos pjūvį, bet ir padeda identifikuoti sveikatos priežiūros sistemos prioritetus, stiprinti prevencines iniciatyvas bei formuoti veiksmingas strategijas gyventojų sveikatai gerinti. Šis inovatyvus įrankis palengvina sveikatos politikos formuotojų, specialistų ir visuomenės galimybes analizuoti svarbiausius rodiklius ir imtis reikalingų pokyčių.“
Švieslentės duomenimis, 2023 m. šalyje vyravo keturios pagrindinės mirties priežastys – kartu jos sudarė 84,4 proc. visų mirties priežasčių:
- kraujotakos sistemos ligos (52,1 proc.);
- piktybiniai navikai (21 proc.);
- išorinės mirties priežastys (6,1 proc.);
- virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).
Švieslentė „Mirties priežastys Lietuvoje“ skelbiama Higienos instituto interneto svetainėje: Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema.
HI inform.
