Rugsėjo 7-oji… Vos kelios dienos naujųjų mokslo metų šurmuliui nuvilnijus, lengvam chaosui gatvėse aprimus, susitikimų džiaugsmui atslūgus. Gal tik pirmokų širdims kiek tankiau tesuplakant pravėrus dar menkai pažįstamos mokyklos duris.
Tas pats rugsėjis, bet vis kitoks.
Gamta irgi: bepradedanti spalvintis – kaip ir kasmet rugsėjį, bet vis kitaip – naujais raštais, nauju ryškumu…
Rugsėjo 7-oji – „Gimtojo Rokiškio“ gimtadienis. Įprasta. Tradicija.
Tačiau kasdienybės rutina redakcijos darbuotojams – nežinomi toliai, kartais pavargus gal ir viliojantys, bet niekada nežavintys.
Rajono laikraštis skaičiuoja dešimtmečius. Visus juos – tuos metus – sugėrė popierius: jame – laikmečio atspindžiai, rajono gyvenimas, istorijos įvykiai, pokario skauduliai, gerokai vėliau ir laisvės prieskoniai, net kasdienybės smulkmenos, prakiurę vamzdžiai, nenuvalyti keliai ar triukšmaujantys kaimynai…
Ir herojai herojai – tai, kas išlieka, tai, ko neištrinsi, tai, ko vėliau, vartydami senus numerius, ieškos mūsų vaikai…
Ir tie kasdienybės didvyriai – išgelbėjo kačiuką, senutei ištiesė ranką ar ištarė ŽODĮ, kuris gydo…
Ir net tie vienadieniai – kalbantys tai, ko reikia, sužibantys kadencijai ir krentantys.
Ir išliekantys – uždegantys širdis, skleidžiantys trispalvę, pasakantys: „Gerumu visus blogumus, gerumu…“
Tai geriame kasdien ateidami į darbą, apvilkdami žodžiais kasdienybę, stengdamiesi sudominti, įdėdami širdies ir jautriai suklusdami telefonu išgirdę: „…ką čia prirašėt…“
Prirašėm ir prirašysim… Kodėl? Nes laikraštis turi savų herojų. O jie mums esate JŪS – visi, kurie skaitote, kurie rašote, kurie skambinate pasidalinti tuo, ko nepriima kiti… Visi tie, kurie prašote padėti, nes daugiau „nėra kam“, tie, kurie prašote padėkoti, paskelbti, pasirūpinti… Visi tie, kurie dalijatės asmeninėmis istorijomis, atveriate širdis, nešykštite nuomonės.
Ir būtinai tie, kurie pykstate nesulaukę rytinio numerio ar pasigedę savojo „reikalo“ jame…
Ačiū už gerą žodį, skaitantieji, rašantieji, komentuojantieji, turintieji savitą požiūrį, žinantieji geriau nei bet kas kitas…
Ačiū, nes esate NUOŠIRDŪS.
Ačiū už kritiką – ji praverčia.
Ačiū, kad skaitote, kad veliatės į diskusijas. Ačiū, kad ir Jums skauda. Ačiū, kad kartu džiaugiatės.
Todėl rugsėjo 7-oji – VISŲ MŪSŲ. Su gimtadieniu!
Keliaukime toliau…
Tie patys, bet kaskart… KITOKIE.
