Eligijus Daugnora
Moliūgai, smidrai ir šitakis
O jau dvare beveik tikra moliūgų pasaka. Pats vilos pastatas primena net ne dvarą, o nedidelę pilaitę ir iš karto pradedi galvoti apie šimtametę istoriją, vaiduoklius ir kitus panašius dalykus. Ernesta šypsosi, kad ne vienas lankytojas iš tikrųjų klausė apie pastato istoriją, bet ji tokius romantikos mėgėjus turinti nuvilti – vila statyta 2002–2005 metais ir ankstesnių šeimininkų planuota turėti kaimo turizmo sodybą. Prieš metus įsigiję vilą, naujieji šeimininkai ilgokai mąstė, ką šioje vietoje galima daryti. Buvo minčių užveisti danielių bandą, pasodinti sodą ar užsiimti uogų auginimu, bet galiausiai apsistota prie minties auginti moliūgus, smidrus (šparagus) ir šitakio grybus, kurių lietuviškas pavadinimas valgomasis dantenis. Žemės apie vilą nėra labai daug, vos pora su trupučiu hektarų, bet norint gauti ekologinio ūkio sertifikatą, didžiąją dalį darbų, tarp jų ir ravėjimą, reikėjo atlikti rankomis, ropote ropoti vagomis, kurių bendras ilgis siekė penkis su puse kilometro. Ernestai, kurios tėvai ir seneliai gyvena Rokiškyje, o ji pati 10 metų mokėsi ir dirbo Vilniuje, toks ūkininkavimas buvo nemenkas iššūkis. Tad vėliau nuspręsta samdyti ūkio darbininkus, o pati šeimininkė daugiau užsiima organizaciniais rūpesčiais, projektų rašymu ir moliūgų dvare bendrauja su svečiais. Nuostabiai bendrauja, senokai bemačiau ką nors taip įkvėptai ką nors pasakojantį apie savo darbą.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…”
