Inga MATULIENĖ
Naminių vaflių skonis man primena vaikystę ir vasaras, kurias praleidau kaime, bėgiodama ir dainuodama po kvepiančias pievas. Močiutė gyveno nuostabioje vietoje, vienkiemyje šalia miško, netoli upės. Ten dažnai užsukdavo svečių. Daugelis norėjo gamtos prieglobstyje pabūti ir bajorais pasijausti. Visi žinojo, kad čia atvykę sočiai gaus valgyti, skaniai gerti ir dar desertu bus pavaišinti. Tokia puiki ir dosni šeimininkė buvo mano močiutė, kurią visi meiliai Tekliute vadindavo. Visus atvykusius ji į svetainę pakviesdavo, pasodindavo prie didelio drobine staltiese papuošto ąžuolinio stalo. Jeigu šis baldas galėtų kalbėti, nuostabių istorijų išgirstume!
Prieš kelerius metus vaflių kepimo tradiciją atgaivino mano sesė Agnė. Močiutės senovinė vaflinė tarsi atgijo pas ją namuose ir šiandien puikiai veikia ir yra dažnai naudojama pagal paskirtį. Joje iškepti vafliai būna ypač gardūs. Gali būti, kad močiutė iš anapus padeda ir prižiūri… Atsimenu, labai reikli būdavo ne tik sau, bet ir kitiems.
Nuo tada, kai supratau, jog ir aš mėgstu ir sugebu skaniai gaminti, stengiuosi išbandyti įvairius receptus, nes naminius kepinius mėgsta visa šeima. Tikiuosi, kad šie naminiai vafliai patiks ir Jums! Linkiu visiems skanių atradimų!
Reikės:
2 stiklinių miltų
6 kiaušinių
180 g sviesto
1stiklinės cukraus
vanilinio cukraus
trupučio druskos
Gaminimo eiga
Giliame dubenyje išplakti kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki baltos purios masės, sviestą ištirpinti prikaistuvyje ir atvėsinti iki kambario temperatūros. Į išplaktą kiaušinių masę po truputį berti persijotus miltus ir druską. Gerai išmaišyti, supilti ištirpintą sviestą ir vėl gerai išmaišyti. Tešla turi būti vidutinio tirštumo, tekėti nuo šaukšto. Kepti vaflinėje, kol gražiai pagels. Susukti dar karštus – taip, kaip norisi.
GAMINAM IR RAGAUJAM! SKANAUS!
