Taip paprastai, lyg nusipraustum veidą iš ryto, gyvenime niekas nevyksta. O jei ir vyksta, tai negreitai – viskam reikia laiko. Sustoti, suprasti, atsitokėti, patikėti tuo, ko negalvojai esant. Gal ir šventės tam, kad sustotum ir ryškiau pamatytum. Tačiau „Gimtojo…“ šie metai nestabdė, tik vertė ryškiau matyti. Net didinamąjį stiklą įdavė, lyg akinius, kad norite.
O stiklai skaidrūs ir gera pro juos žiūrėti. Ir fiksuoti tai, ką matai.
Parašei, išleidai – ir paleidai. Informaciją laikas sugeria ir nuneša lyg viesulas: čia buvo – čia nebėr. Vėl renki, ieškai, darai – ir leidi. Vėl ir vėl… Tai mūsų redakcijos kasdienybė. Šiemet būta 103 numerių. Žinoma, kiekvienas vis kitoks:
Kartais grįžta prie temų, kurios buvo svarbios, kurios taip ir liko niekieno nesprendžiamos.
Kai kurios pačios ne kartą beldėsi.
Kartais sakyta: nerašykite, nes…
Kartais prašyta: tik parašykite…
Kartais dėkota.
Kartais šykštėta informacijos.
Kartais skubėta ir labai stengtasi vos tik paprašėme.
Kartais klajota departamentų, skyrių, poskyrių, padalinių, atstovų labirintuose…
Kartais dalykiškai kalbėta. Paprastai žmogiškai.
Kartais taip, kad nesuprastum.
Kartais kartu liūdėta ir džiaugtasi.
Kartais atvirauta.
Dažnai ištarta „ne spaudai“…
Už atvirumą AČIŪ kiekvienam.
Naujieji mums su jubiliejaus prieskoniu. Ar įpareigoja? Taip. Bet ne skaičius, o įdirbis tų, kurie buvo gerokai prieš mus, o vėliau ir kartu su mumis. Iš jų mokėmės. Drąsos, tiesumo ir ryžto, esmės suvokimo. Nestovėjimo užkaboryje, kad būtų šilta ir patogu, bet drumzlina.
Šiandien įpareigojate ir Jūs, mieli skaitytojai. Stengiamės rašyti tai, kas svarbu Jums ir apie Jus – tai, į ką reaguojate, tai, ką pasiūlote patys, tai – kas jūsų, o per jus tampa mūsų visų.
Norėtume daugiau. Ir, žinoma, geriau.
Daugiau atvirų pokalbių, drąsių nuomonių, daugiau viešumo ir pilietinės pozicijos, daugiau aktualijų, seniūnijų naujienų ir tų kasdienių bėdų bėdelių, nenuvalytų kelių, neišklausytų prašymų, „niekieno“ problemų, pasakymų „kabutėse“ ir tų labiausiai laukiamų pačių geriausių mūsų tekstų, po kurių užsimezga pokalbiai… Daugybė jų. Jie tęsiasi. Ir nebelieka drumzlių.
Švarių Naujųjų metų mums visiems. Mažiau apsimestinių šypsenų – daugiau tikrumo. Daugiau padorumo. Daugiau tiesumo ir kilnumo. Tikėkime tuo. TAI yra…
“Gimtojo Rokiškio” redakcija
