– Kaip kilo „Pušku pušku“ idėja?
– „Pušku pušku“ atsirado 2008-aisiais krizės metais, kai man buvo 24-eri. Tada ieškojau baldų savo namams ir prisiminiau viename interneto puslapyje užsienyje matęs gražius sėdmaišius, tad būtent dairiausi Lietuvoje. Deja, nieko tinkamo neradau. Tuo metu Lietuvoje buvo menkas pasirinkimas ir labai prasto dizaino, kokybės. Kilo mintis pasigaminti pačiam: susiradau tiekėjus, siuvyklą ir pasisiuvau du didžiulius sėdmaišius. Tuo metu apie matmenis nieko nesupratau, tad sėdmaišiai gavosi tokie dideli, kad du užėmė visą kambarį. Vos atsisėdęs į tokį supratau, kad tai nerealus daiktas. Minčiai, „o kodėl nepabandyti pagaminti daugiau ir parduoti – rinka juk tuščia“, tereikėjo savaitės“. Taip po truputi viskas ir prasidėjo – sukūriau prekės ženklą, pradėjau reklamuoti ir programuoti internetinį puslapį.
– Ką būtent gaminate? Apskritai, kaip sekasi? Rodosi, užpildėte nišą prekių, kurių reikėjo daugumai lietuvių?
– Daugiausia gaminame sėdmaišius, mūsų įmonė teikia gamybos paslaugas ir kitiems klientams, tad gaminame ir įvairius minkštus sėdimuosius baldus iš porolono, sėdėjimo pagalvėles, standartines pagalves, kitą įvairų inventorių. Kadangi siuvinių gamyba yra mūsų specializacija ir prasidėjus karui Ukrainoje turėjome tinkamų medžiagų liemenių gamybai, nusprendėme pasiūti 100 liemenių ir atiduoti nemokamai organizacijoms, kurios tiekia pagalbą šiai šaliai. Vos paskelbę apie tai socialiniuose tinkluose, iškart pradėjome gauti užsakymų siūti liemenes, tad dabar užsiimame ir tuo…
– Pereikime prie šiuo metu aktualiausios temos – karo Ukrainoje. Kokios mintys sukosi Jūsų galvoje, kai šalis agresorė užpuolė mūsų kaimynę?
– Absurdas, XXI amžius, o Europoje vyksta karas… Tokios buvo pirmosios mintys. Visa pirmoji savaitė buvo nervinga, nes nieko, išskyrus piniginę paramą, daugiau negali padaryti. Pirmosiomis dienomis į „Blue Yellow“ organizaciją pervedėme dalį pinigų iš įmonės, pridėjau ir asmeninių lėšų. Pamenu, buvo savaitgalis, sekiau informaciją apie karą ir mąsčiau, ką padaryti dar daugiau. Kilo mintis, kad iš įmonės sandėlyje turimų medžiagų galėtume pagaminti miegmaišius pabėgėliams. Taip ir padarėm – atidavėme juos Raudonajam Kryžiui. Po to pradėjome siūti liemenes.
– Pradėjote gaminti neperšaunamas liemenes. Kokia buvo pradžia?
– Socialinėje erdvėje pasklido daugybė prašymų į Ukrainą siųsti neperšaunamas liemenes. Deja, dauguma jų jau buvo išpirkta, o mes turėjome reikiamų medžiagų. Anksčiau neteko gaminti liemenių, tai greitai nustūmėme visus darbus į šoną ir pradėjome konstruoti. Tam prireikė daug laiko, bet, regis, pavyko. Jau kurį laiką mūsų produktas važiuoja į Ukrainą.
– Ar po pirmojo „testo“ prireikė dar daug technologinių pokyčių naujam gaminiui įsisavinti?
– Sunku nebuvo, tik pareikalavo daug laiko, kaip ir kiekvienas naujas produktas. Noras greitai pagaminti ir esama situacija motyvavo. Paruošėme penkis skirtingus variantus, o dabar gaminame vienintelį, kuris buvo geriausias. Bet dar yra kur tobulėti.
Pagrindinė idėja – pradėti siūti kuo greičiau, kad gaminys atliktų savo pagrindinę funkciją, o vėliau būtų galima jį tobulinti. Tą ir darome dabar.
Išsamiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
Vau, mūsų kraštietis 👌🏻