Penkios dešimtys obelų
Pirmojoje „Obelinėje“ 2002 metais dalyvavęs dainininkas Alvydas Lukoševičius-Obuolys (1956–2008) skverelyje priešais Obelių parką po koncerto pasodino obelaitę. Kasmet tų obelaičių po Obelinės padaugėja. Šalia „Obuolio sodelio“ atsirado tvirtas metalinis Obuolio suolelis, kuris per kiekvieną „Obelinę“ pasipuošia, primindamas šventės tradiciją. Vienas šventės iniciatorių, pedagogas, krepšinio treneris ir entuziastas, Obelių teatro aktorius Romas Kundelis sako, jog šiame istoriniame sodelyje turėtų sutilpti bent 52 obelys – lygiai tiek, kiek metų nugyveno pirmosios obelaitės sodintojas.
Su krepšinio ir Šarūno ženklu
Pačiam R. Kundeliui šių metų „Obelinė“ buvo neeilinė – Paryžiaus olimpiadoje vyrų krepšinio 3X3 rinktinė, kurioje buvo ir jo auklėtinis Šarūnas Vingelis, įteikė dovaną, bronzos medalį, ne tik sau, ne tik Lietuvai, bet ir gimtiesiems Obeliams bei treneriui. Tad nieko nuostabaus, kad visa „Obelinė“ šiemet buvo pažymėta krepšinio ir Šarūno ženklu. Tad ir į pirmąjį šventės vakarą, kur turėjo vykti olimpinių medalininkų sutiktuvės, susirinko gal daugiau kaip pusė Obelių. Tai kas, kad iš bronzinės rinktinės ne visi galėjo į Obelius atvykti, svarbu, kad patys svarbiausi ir laukiamiausi buvo – kartu su Šarūnu į pagerbimą atėjo ir kitas rokiškėnas, rinktinės narys Gintautas Matulis. Olimpiniai medalininkai sutikti džiugiai ir net audringai. Jiems buvo užkabinti pergalės vainikai, atminimo dovanas teikė rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Obelių bendruomenės pirmininkė Elona Adomavičienė, Obelių seniūnė Jūratė Šinkūnienė.
Meras sakė, jog jau pasirašyta sutartis su rangovais, kurie turi atnaujinti Obeliuose krepšinio aikštelę 3×3 krepšininkams. Pagerbti ir vyresnieji Vingeliai – Šarūno tėvai Rima ir Valdas. Pastarasis irgi ilgą laiką buvo vienas geriausių Obelių krepšininkų, vietos žaidėjų ir gerbėjų pravardžiuotas „Lekerausku“.
Vardinis obeliskas
Obeliečiai nebūtų obeliečiais, jei tai progai nesugalvotų ko nors netradicinio – šalia bažnyčios šventoriaus ir krepšinio aikštelės per trumpą laiką iškilo Š. Vingeliui skirtas vardinis obeliskas, primenantis Eifelio bokštą. Obelisko sumanytoju organizatoriai įvardino jau ne sykį minėtą R. Kundelį, o sumeistravo šį statinį Gintaras Stakėnas, padedamas Virgio Zdebskio.
Azarto nestigo
Dar ilgai aplink Šarūną ir Gintautą būriavosi norintys kartu nusifotografuoti ar bent olimpinius prizininkus bei jų medalius pačiupinėti. O šalia jau virė krepšinio 3×3 turnyro aistros, skriejo smėlio maišeliai į taikinius kornholo aikštelėse, lakstė smiginio strėlytės. Džiaugsmo ir azarto tą vakarą tikrai buvo daug.
Šeštadienio orai taip pat buvo palankūs šventimui ir neskubiam pasivaikščiojimui po Obelius. Tik „Obelinės“ veiksmas tądien persikėlė į miestelio parką. Čia suvažiavo nemenka baikerių kolona, kurios išrikiuotus plieninius žirgus smalsuoliai taikėsi pačiupinėti kaip išvakarėse krepšininkus. Atrodė, obeliečiai atidėjo bulviakasį kitam savaitgaliui ir ramiai sėdinėjo ant suoliukų ir prie stalų, būriavosi prie saldumynų, kepsnių bei alaus kioskų. Labai naivu buvo manyti, kad kas nors čia rinksis girtauti, kai alaus bokalas kainavo dvigubai brangiau negu butelis ar skardinė parduotuvėje, tad vyrai ir moterys su tais bokalais ir be jų būriavosi, aptarinėdami savo ir klasės draugų gyvenimus bei likimus, ginčydamiesi, kas labiau per nesimatymo metus pasikeitęs, prisimindami, kokie orai kuriais metais buvo per „Obelinę“.
Obelių garbės piliečio vardas
Prieš didįjį vakaro koncertą, kuriame dalyvavo Deividas Bastys, grupės „16 Hz“ ir „Balius“, dar kartą į sceną kilo Š. Vingelis. Čia jam buvo suteiktas Obelių garbės piliečio vardas ir įteiktos visos su tuo susijusios regalijos. Gerai, kad Obeliai mažas miestas, tad šis sprendimas ir jo įgyvendinimas neužtruko.
Daugiau – antradienio “Gimtajame…”
