Pirmosios ukrainiečių šeimos jau Rokiškyje – svarbu turėti kur galvą padėti ir kad sirenos nekauktų

Išvykstant iš Ukrainos – didžiulė baimė

B. Dapkienė į savo namus priėmė nuo karo pabėgusią ukrainiečių šeimą. Kaip pasakojo karo pabėgėliai, kelionė buvo sunki, daug chaoso ir baimės, o pirmasis noras atvykus – tiesiog nusimaudyti.

„Tai šeima atvyko iš Charkovo miesto. Jie atvyko antradienį. Laukėme jų dvi paras. Pirmiausiai jie pasiekė Kauną, o iš ten tiesiai pas mus. Pasakojo apie didžiulę baimę, stresą, chaosą punktuose. Žmonės lipo vieni ant kitų, keli bėgantys buvo sutrypti. Tokioje žmonių masėje šeimos mergaitė atsiskyrė. Tai sukėlė mamai daug nerimo. Teko jiems miegoti ant žemės, tačiau apšaudymo pavyko išvengti.

Pirmasis ukrianiečių noras atvykus pas mus buvo nusiprausti. Vėliau atsirinko drabužius ir apie 21 val. nuėjo miegoti. Kitą ryta mažiausioji mergaitė iškart atbėgo pas mane, išėjome pasivaikščioti su šuniukais, vėliau atsikėlusi mama virė manų košę, taigi palikau juos šeimininkauti, juk jie turi adaptuotis“, – pasakojo B. Dapkienė.

Šeimose psichologiškai lengviau

 „Buvau užsiregistravusi rajono savivaldybėje kaip galinti apgyvendinti atvykstančiuosius iš Ukrainos. Kitokių minčių ir nebuvo – kai tik perskaičiau pranešimą, kad rokiškėnai gali registruotis, susižvalgėme su vyru ir užpildėme anketą.

Manau, tokia pagalba palengvina ukrainiečių naštą, nes jiems reikalingas bendravimas. Jei šie žmonės būtų integruojami į kažkokius bendrabučius, kur liktų vieni, psichologiškai būtų sunkiau iš chaoso pabėgus į tokią nežinomybę. Kai šalia yra žmogus, kuris padeda, paremia, lengviau. Taigi savivaldybės sprendimas pirmiausia pabėgėlius apgyvendinti, integruoti į šeimas yra labai puikus.

Apgyvendinus šeimą būtina pagalvoti, ką jiems galėsi pasiūlyti, pavyzdžiui, žmogus nevairuoja – ar galėsi pasirūpinti jo transportu ir pan. Tai didžiulė atsakomybė. Savivaldybė ir kitos organizacijos visko neaprėps“, – sakė B. Dapkienė.

Ukrainiečiams reikia jaustis reikalingiems

Ką Dapkų šeima ketina pasiūlyti ukrainiečių šeimai? „Jau buvome jiems parūpinę reikalingų daiktų, šeimos kambariuose įjungę televiziją, atvežę planšetes. Žmones reikia užimti, todėl vaikai jodinės žirgais, važiuos į baseiną. Bet vėlgi – negali visko tik duoti, nes ir pati ukrainietė moteris pasakė, kad jai, turinčiai tris vaikus, labai nepatogu „sėdėti ant sprando“. Jai patinka gaminti konditerinius gaminius – kepti tortus, pyragėlius. Manau, savo gebėjimus ji galės atskleisti Salų dvare. Karas, situacija sudėtinga, jie pas mus glaudžiasi, bet turi jaustis pilnaverčiais, reikalingais, todėl turi ne tik gauti, bet ir duoti.

Pas mus apsigyvenusi šeima yra dirbusi ūkyje, todėl vaikai labai džiaugėsi, kad turime gyvūnų. Išvydę pirtelę ir kubilą sakė, kad tai jų svajonė. Gimtinėje jie buvo susiplanavę vis tai įsirengti, bet nespėjo.

Šeimos mergaitė Nastia yra tekvondo Europos čempionė. Rokiškyje nėra šios sporto šakos atstovų, bet mes ieškojome, kuo mergaitė galėtų užsiimti. „Tornado“ klubo vadovas Genadijus Jasinevičius pasiūlė jai nemokamas treniruotes. Kita šeimos mergaitė yra šokėja, taip pat ieškosime, kur jai tobulinti savo pomėgį. 12 metų berniukas užsiima grafika, piešia, daro rankdarbius. Sulaukiau daug pasiūlymų – kelios grožio specialistės siūlė savo paslaugas ukrainiečių šeimai, kiti drabužių… Visi aplinkui susivieniję,  tokia vienybė net graudina. Dabar deriname, kad visiškai nenutrūktų vaikų mokslai“, – apie planus pasakojo ukrainiečius priėmusi Birutė.

Negalvojo bėgti, kol šalia sprogo bomba

Pas Juodupės gimnazijos direktorę D. Mineikienę apsigyvenusi šeima iki paskutinės minutės nenorėjo bėgti iš savo šalies: „Užsiregistravau kaip galinti apgyventi ukrainiečių šeimą. Anksčiau Laibgaliuose esančiame name gyvenome didelė šeima – tėvukai, trys vaikai. Su sūnumi likome dviese, kiti vaikai išvažinėję,  tėvukai gyvena Rokiškyje. Tokiame dideliame name tikrai galiu priimti šeimą ir taip ištiesti pagalbos ranką. Atrodo, pervesi Ukrainai kelis eurus, tai – lašas jūroje, o priimti šeimą – reali pagalba.

Prisiminiau savo mamos istoriją – buvusi tremtinė, pabėgusi iš Sibiro, ją slapstė kaimynai, glaudė žmonės Latvijoje. Reikia žmonijai grąžinti skolą…“

Ukrainiečių šeima atvyko naktį į antradienį. Jie iš Zaparožės miesto – moteris, jos 81 metų tėvukas ir du vaikai.

„Šiai šeimai atvykti padėjo „Skado medžio“ vadovai Sakaičiai. Iš pradžių šeima neketino bėgti  iš šalies, bet kai kas nutiko. Mama su dukra ėjo į turgų, kai lėktuvas bombą išmetė visai šalia jų. Laimei, tai buvo vienintelė bomba, antraip jos galėjo žūti. Tada ir suprato, kad bėgti būtina“, –pasakojo D. Mineikienė.

Kad tik sirenos nekauktų

„Atvykusi šeima labai norėjo nusimaudyti, pavalgyti ir pamiegoti. Nors sakė nežinantys, ar galės užmigti, juk daug parų nemiegojo. Kol kas jiems nieko nereikia – tik turėti kur padėti galvą ir kad sirenos nekauktų.

Truputį pabendrauti spėjome – buvau paruošusi jiems maisto, taigi pavalgėme, susipažinome, paverkėme kartu – žmonės tikrai sukrėsti, kaip suprantu, jie keliavo nuo šeštadienio, labai ilgai važiavo traukiniu, tačiau daugiau apie kelionę papasakoti nespėjo. O pasakoti yra daug ką. Moteris yra ekonomistė, dirbusi buhaltere elektros tinkluose, ji dar sakė norinti nueiti į parduotuvę ir patikrinti, ar gali atsiskaityti savo banko kortele.

Ryte išvykdama į darbą palikau juos miegančius, liko ir sūnus, kad šeima nesijaustų vieniša“, – pasakojo D. Mineikienė.

Pirminiai uždaviniai – atsivežti, apgyvendinti, pamaitinti

Rokiškio rajono mero pavaduotojas Tada Barauskas, atsakingas už žmonių, atvykstančių iš Ukrainos, apgyvendinimą pasakoj: „Ukrainiečius gali priimti daugiau nei 30 Rokiškio rajono šeimų, 5 įmonės užsiregistravo kaip turinčios patalpas apgyvendinti. Visgi pirmiausiai norima ukrainiečius integruoti į šeimas arba įkurdinti tuščiuose butuose, kuriuos suteikia rokiškėnai. Taip galima labiau pasirūpinti šeimomis. Esame pasiruošę ir savivaldybės patalpas –Obelių socialinių paslaugų namuose yra 80 vietų, Panemunėlio daugiafunkciame centre – 30 vietų.

Iki antradienio į Rokiškį atvyko trys šeimos, ketvirtoji nuvežta į Raudono Kryžiaus draugiją. Per šias dvi tris dienas sulauksime dar 7–8 šeimų. Jas priims rokiškėnai. Tai savivaldos duomenys, bet žinau, kad Kriaunose per kitų žmonių iniciatyvą buvo apgyvendinta ukrainiečių šeima.

Registruojantis būtina nurodyta, kiek žmonių galima apgyvendinti. Ukrainiečių šeimos yra gausios – 4–6 asmenų, todėl žinodami, kiek žmonių ketinate priimti, nukreipiame pagal asmenų skaičių. Kaip bebūtų liūdna, šios vietos pildosi. Pirminiai uždaviniai – atsivežti, apgyvendinti, pamaitinti, o vėliau aiškinamės šeimų poreikius“, – pasakojo T. Barauskas.