Prezidentūra sprendimą sukritikavo. Šis sprendimas plačiai aptarinėjamas socialiniuose tinkluose, spaudoje ir privačiuose pokalbiuose. Vieni netiki, kad tai – ne juokas, kiti sako, jog tai didžiulė neteisybė tiems, kurie ir be pakėlimo gavo šimtuką, o dalis žmonių džiaugiasi, kad abiturientams, „kuriems ir taip sunku“, rezultatai pagerinti.
Pašnekovų klausiame, kaip Jūs vertinate Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą pridėti po dešimt taškų prie egzaminų rezultatų?
Giedrė Kublickienė, Rokiškio savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja
Papildomų balų pridėjimas prie egzaminų rezultatų – tai ne kas kita kaip rezultatų iškraipymas. Kai atrodo, kad situacija švietime jau ir taip yra itin rimta, pasirodo – galima žengti dar vieną žingsnį žemyn. Liūdna, kad rimtos sistemos problemos sprendžiamos ne esminiais pokyčiais, o dirbtiniu rezultatų „gerinimu“. Pasirodo, tam tikras klaidas, trūkumus ir nekompetenciją, rengiant egzaminų užduotis bei vykdant reformą, galima paprasčiausiai „užglaistyti“ papildomais balais. Tačiau tai – ne sprendimas. Tokiu būdu siunčiama klaidinga žinia, kad viskas yra gerai, nors akivaizdu, jog sistema kliba. Egzaminų rezultatai turi atspindėti realų mokinių pasirengimą, o ne tapti priemone slėpti sistemines problemas. Be to, kyla ir kitas klausimas: ar ketinama „pagerinti“ ir ankstesniais metais egzaminus laikiusiųjų rezultatus, kad visiems stojantiesiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos?
Erikas Gaigalas, „Romuvos“ gimnazijos istorijos mokytojas
Kol kas sunku ką nors komentuoti, nes esu lengvai šokiruotas dėl tokių dalykų.
Gimnazistai laikė egzaminus ir vienuoliktoje, ir dvyliktoje klasėje. Tai yra dvejų metų darbo vertinimas, nes buvo sumanyta padaryti geriau: vienoje klasėje mokiniai laiko vieną egzamino dalį, kitoje – kitą.
Tačiau akivaizdu, kad ši sistema nepasiteisino, nes rezultatai prasti. Ir tam, kad jie būtų pagerinti, pridedama taškų.
Mano du mokiniai iš istorijos egzamino gavo šimto balų įvertinimus. Negaliu pasakyti, ar jiems buvo pridėta taškų, ar ne, tačiau jų rezultatai manęs nenustebino.
Nustebino tai, kad kai kurie mokiniai, kurie nesimokė, sugebėjo surinkti devyniasdešimt ir daugiau taškų. Ankstesniais metais tai būtų neįsivaizduojama.
Manau, kad šiuo metu matome iškreiptą vaizdą. Tai yra nereikalingas precedentas.
Ieva Kilė, matematikė
Pirmiausia manau, kad problemų spręsti reikia ne „Facebook“ ir spaudoje. Kitas dalykas, reikia tvarkyti bendrąsias programas ir įvesti labai labai daug aiškumo. Kol to aiškumo nėra, negalime skriausti mokinių, todėl gali tekti imtis ir tokių priemonių kaip taškų pridėjimas. Šie dvyliktokai baigė mokyklą vykstant permainoms. Iš esmės labai paprasti žingsniai turi vykti ateityje: sutvarkoma programa, aiškiai nurodomas egzaminų vertinimas, o mokiniai rengiami ramiai atsiskaityti už tai, ką išmoko. Viešo verkšlenimo kultūrą reikėtų stabdyti, negerai, kad spaudoje mirga antraštės apie egzaminus. Tai kenkia ir pačiams mokiniams, ir sistemai.
Anonimas
Kai draugė man pasakė, jog prie abiturientų egzaminų rezultatų prideda po dešimt taškų, tikrai nepatikėjau. Galvoju, juokauja arba jai galva sukasi nuo nervų, nes vaikas dvyliktokas ir jai tikrai sunku susigaudyti, kas ten kasmet per reformos. Žodžiu, nekreipiau dėmesio į tokią naujieną. Bet paskui atsiverčiau spaudą. Rimtai, visur apie tai rašo. Tada pažiūrėjau į „Facebook“. O ten… tiesiog audra. Nelabai noriu prisidėti prie audrintojų, todėl nenoriu viešai minėti ir savo pavardės. Bet šiuo atveju vis tiek kyla daug klausimų – tai kuris šimtukininkas dabar tikras? Ką pridės tiems, kurie ir taip gavo šimtuką? Ar Rokiškio savivaldybė žadėtas premijas už šimtukus duos visiems? Ir tiems, kurie šimtuką gavo pridėjus balus? Žodžiu, painiava. Nors jei pati būčiau abiturientė ir svajočiau stoti ten, kur patenkama tik su šimtukais, tikrai labai džiaugčiausi. Bet yra ir dar vienas niuansas. Jei jau taip, tai kam čia stengtis mokytis, jei valdžioje tokia geranoriška ir motiniška ministrė?
