Didžiausia bėda – ugdymo turinio atnaujinimas, kuriam nepasiruošta
„Ar streikuoti, tai turi būti bendras mūsų profsąjungos narių sprendimas. Manau, kad jis priklausys nuo to, kaip mums seksis su ministerija derėtis dėl kolektyvinės sutarties, ar pavyks susitarti, kad ji būtų vykdoma. Jei sutartis vykdoma, profsąjunga neturi teisės streikuoti. Yra toks niuansas“, – sakė E. Gaigalas. Jo žiniomis, streiką skelbianti profsąjunga susitikime su ministru negavo jokių pažadų apie mokytojų algas, galimybę skubiai spręsti kitas problemas, todėl ir nusprendė streikuoti.
Mokytojų atlyginimai, anot E. Gaigalo, nuo sausio didėjo 11–13 proc., ir planuojama, kad iki 2025 metų mokytojų algos turėtų 30 proc. viršyti vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje.
Kodėl vėl ketinama streikuoti, jei numatytas algų kėlimo planas? Anot E. Gaigalo, gal žmonėms trūksta kantrybė, gal nemato perspektyvų. „Didžiausiai bėda – ugdymo turinio atnaujinimas nuo šių mokslo metų, kuriam nepasiruošta. Mokytojai nebaigę kvalifikacinių kursų, vadovėliai neišleisti. Vienuoliktokai pavasarį turės laikyti egzaminus. Ir, žinoma, visada aktualus algų klausimas“, – vardijo pašnekovas mokyklų problemas. Pedagogai taip pat ne kartą perspėjo, kad nepasiruošta ir nuo rugsėjo prasidedančiam įtraukiajam ugdymui, kai neįgalieji vaikai mokysis bendrose klasėse.
Konkrečiau skaičiais
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos skelbia, kad įspėjamąjį streiką, trunkantį 2 valandas, pedagogai surengs rugsėjo 15 dieną, o tikrąjį – rugsėjo 29–ąją.
Išsamiau skaitykite antradienio “Gimtajame…”
