„Laisvės TV“ ir Andriaus Tapino organizuojama „Didžioji politikų kelionė į regionus“ neaplenkė ir Rokiškio. Kartu su vedėju bei filmavimo komanda Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje lankėsi Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, deleguotas socialdemokratų, bet nesantis šios partijos nariu, bei Seimo narė Agnė Širinskienė, patekusi į Seimą su „Nemuno Aušros“ partija, bet dabar priklausanti „Vardan Lietuvos“ frakcijai, esančiai opozicijoje.
Toks pašnekovų pasirinkimas nulėmė, kad pokalbis tikrai buvo gerokai ramesnis ir konstruktyvesnis negu kituose rajonuose. Viena A. Širinskienė, per tris kadencijas Seime spėjusi pakeisti tris partijas (atėjo į politiką su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga) gal būtų sulaukusi ir daugiau aštrių ir provokuojančių klausimų (apie ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir Seimo posėdžiuose pagarsėjusį jos katiną Nuodėgulį niekas taip ir nepaklausė), bet šalia daugumos gana palankiai vertinamo ir įvairiomis kontraversijomis negarsėjančio K. Budrio ir ji atrodė bei kalbėjo kaip brandi politikė, bent jau akivaizdžiai nebandanti išsisukinėti nuo ne visada patogių klausimų, bet (gal būtent dėl to) nelabai įdomi ir net nuobodoka pašnekovė. K. Budrys priešingai, atsiskleidė kaip įdomi asmenybė, šnekėjo paprastai ir aiškiai, nevengdamas pavyzdžių iš savo asmeninio ir šeimos gyvenimo.
O klausimų būta labai įvairių. Pradėta nuo generalinės prokurorės, kuri Seime, kaip pajuokavo pokalbio vedėjas, prašydama panaikinti vieno ar kito Seimo nario teisinę neliečiamybę, lankosi ne ką rečiau negu tiesioginėje darbo vietoje. K. Budrys pastebėjo, jog tokia situacija nėra kažkas naujo ar neįprasto pasaulio ir Europos kontekste – tokie generalinių prokurorų apsilankymai parlamentuose kai kuriose šalyse yra net gerokai dažnesni negu Lietuvoje. Jis taip pat akcentavo, kad tokia situacija reiškia, jog mūsų teisinė sistema gana gerai apsaugota nuo akivaizdaus politikų kišimosi ir tikrai savarankiška.
Nemažai klausimų buvo būtent apie jautriausius užsienio politikos klausimus: baltarusių bandymą savintis mūsų istoriją, užsienio investicijas regionuose ir jų traukimąsi (Antanas Vagonis priminė jau primirštą investitorių iš Indijos istoriją), išeivijos grįžimą į Lietuvą, užsieniečių nenorą mokytis lietuvių kalbos. Klausta taip pat apie žmonių nusivylimą politika ir partijomis bei to įtaką būsimų rinkimų rezultatams, regionų politiką, būtinas permainas Valstybės saugumo departamente, Rolando Pakso ir Remigijaus Žemaitaičio panašumus bei skirtumus, ką daryti, kad pasikeistų politikų veidas.
Kęstutis Budrys, atsakydamas į klausimus gerai argumentavo savo lankymąsi regionuose ir dalyvavimą tokiuose susitikimuose kaip pastarasis. Esant nepalankiai demografinei situacijai, kai visuomenė traukiasi ir sensta, labai svarbu susigrąžinti į Lietuvą išeiviją. Apie 60 proc. jos (o tai būtų apie 600 tūkstančių žmonių) mielai grįžtų į Lietuvą. Ir nebūtinai į didmiesčius. Tam tik būtina sudaryti atitinkamas sąlygas. Apie tai pašnekovas sakė prieš laidos įrašą šnekėjęs ir su Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku.
Bendrai pokalbis buvo tikrai įdomus ir naudingas. Ir gerokai įdomesnis nei kokie nors reguliariai vykstantys vienos partijos šou. Bet skirtingoms partijoms susitarti dėl bendro lankymosi pas žmones ir bendrų diskusijų pernelyg sudėtinga. Tuoj kyla klausimai, o kas diskusijas moderuos, nenoras reklamuoti kitus ir elementarus politinės diskusijos vengimas. Laisvės TV ir Andrius Tapinas padarė didelį darbą susodindamas valdančiųjų ir opozicijos politikus dialogui ir išveždamas juos į provinciją, kuri dažniau girdi monologus.
Didžioji dalis dalyvavusių liko patenkinti, nors kai kas ir burbėjo, jog politikai išsisukinėja. Nedalyvavusieji netrukus galės vykusį pokalbį pamatyti internete.
