Valio, ūkininkai be teismų įveikė valdžią dėl šios sugalvotų moduliacijų, prieš kelis metus pradanginusių beveik 18 milijonų eurų. Sako, kad šiuos pinigus išmokės per gruodį. Ir naujasis Darbo kodeksas, nepalankus paprastiems mirtingiesiems, pusmečiui atidėtas. Ir elektra, žadama, nuo kitų metų pigs. Ir šiukšlės gruodyje nebrangs…Ir įmonės šventinius vakarėlius kolektyvams užsakinėja, kur bepasisuksi – koncertai, šventės, akcijos…Prekybos centruose – grožybių rojus: nuo blizgesio, kalėdinių spalvų gausos ir sveikam gali galvos kraujotaka sutrikti. Euras šen, du trys – ten, dešimt – šiapus, dvidešimt – anapus…Pirkėjų vežimaičiai pilni, už kasų išėjus – piniginės apytuštės. Na, sako dvi gražiai pagyvenusios damos , juk Kalėdos per metus tik kartą…
Tradicijų laužyti negalima: prieš Vėlines lentynose – kapų žvakės, po Vėlinių – Kalėdų aksesuarai. Prekybos centrų navigacija išmanioji: eisi duonos ir pieno, būtinai prasuksi pro švytinčias grožybes ir, tikėtina, bent dėl vienos neatsilaikysi.
Panaši traukos taktika įdiegta ir aukščiausioje valdžioje, kuri – tautos veidrodis ir kelrodė žvaigždė (bent taip turėtų būti). Paskutinis pavyzdys –Teisingumo ministro paieškos, iliustruojančios į daugumą įsiprašiusių socialdemokratų absoliutų „nusigrybavimą“:du kandidatus siūlė – netiko, trečias tiko, bet paaiškėjo, kad jis labiausiai sukirmijęs.
Paprastam žmogui sveiku protu nesuvokiama, kaip kelis kartus už greičio viršijimą baustas, sulaikytas prie vairo girtas, teismo pripažintas kaltu politikas išdrįso net pagalvoti apie kabinetą, iš kurio vadovaujama visai šalies teisėsaugos sistemai. „Akiplėša“, – sako eilinis žmogus. Buvęs „akiplėšos“ (teisingumo viceministro) viršininkas (ministras) argumentuoja: parinktasis į ministrus – jaunas ir labai perspektyvus politikas…
Šimtai tūkstančių biudžeto pinigų išleidžiama socialinei saugaus eismo reklamai, lankstinukams, tušinukams, kad tik vairuotojai ir pėstieji būtų sąmoningesni ir saugesni. Ir šekit – į teisingumą vairuojančią ministeriją (laimė, tik parai) socdemų prakištas „kelių gaidelis“!
Žiopčioja partijos vadukai it po ledu dūstančios žuvys, laužo žilas galvas, kurį socdemą dabar kabinti it slieką ant ministro meškerės? Kai pagalvoji, galėtų pasiimti kandidatą iš Rokiškio. Jei Jonavos meras ministru gali būti, kodėl negali Rokiškio? Autobusą pavairuotų, pašpilkuotų. Gal ir rajono kultūrą suskaldžiusį Druskiną į Vilnių išsigabentų, nes ten kultūros įstaigų, oi, kaip daug! Ir jose, žinia, visokiausių netvarkų, reikalaujančių pertvarkos…Va, kad ir tą patį, ką tik pas mus koncertavusį garsiausią ansamblį „Lietuva“(pagal Rokiškio mastelį mūsų „Gastautos“atitikmenį) galėtų „prarevizuoti“: kostiumus, etatus, klumpes, kankles…
Ne visi „Lietuvos“ ansamblio ištikimi gerbėjai į šį koncertą galėjo atvažiuoti. Palatvijy esantis Aleknų kaimas nuo pirmojo sniego šaukiasi pagalbos: miškų apsuptas kelias – čiuožykla, nesaugu net traktoriais ratiniais. Vilkikai su mediena, durpėmis, pienvežiai – vienas po kito, kaip į Klaipėdos uosto terminalą. Mokinius vežančių autobusiukų ir lengvųjų vairuotojams belieka žegnotis ir melsti Dievo, kad neįvyktų tragedija. Skambino visais varpais, rašė Kelių direkcijai. O pagalbos – nulis. Kelininkai atsakė: reikia tirti eismo intensyvumą, o tą gali padaryti tik institutas…Bet jis – toli, tad ir alekniškių bėdos Vilniui – už tūkstančio mylių… Kaimiečiai sako: tyčiojasi valdžia iš paprastų žmonių kaip tik begalėdama.
Patyčių – ant kiekvieno slenksčio. Tik naivuolius tėvus vis dar glumina, kad savo isterijos nesuvaldanti mokytoja paauglių klasei garsina iškviesti „TV pagalbą“, kone kasdien transliuojančią pragertų veidų herojų konfliktus. Rūkyti elektronines cigaretes mokyklos tualetuose – veiksmas nepastebimas. Prašom! (O pasimėtyti kieme pirmojo sniego gniūžtėmis – šiukštu!)…Mokykla, žinoma, dėl jokių blogybių nekalta, kalta aplinka: prastas tėvų auklėjimas, maži mokytojų atlyginimai, žinioms nemotyvuoti vaikai…
Sovietmečiu sakydavo: jei universalinės parduotuvės vedėja dirbai 10 metų,tave be teismo galima tupdyti į belangę. Mokytojui, žinoma, tokia paralelė netinka, bet…Iš atminties neišdyla Šiauliuose esančios pedagogų kalvės profesorės, medicinos mokslų daktarės, dėsčiusios vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją, per pirmąją paskaitą būsimiems pedagogams duota šmaikšti pastaba: „Jeigu per 25 mokytojavimo metus neišprotėjai, vadinasi, nedaug proto ir turėjai“.
Patyčių internete neišvengia net prasmingiausios idėjos. Rokiškio pagrindinės mokyklos užmojui drauge su miškininkais įstaigos teritorijoje įkurti medžių ir krūmų parką pašaipūnai kerta: direktorė nieko nepadarys, tik tuščiai „pjarinasi“. Šioje įstaigoje lavinami likimo nuskriausti vaikai, iki šiol dalies visuomenės laikomi „kitokiais“. (Būdamas šalia jų suvoki, koks trapus gyvenimas ir kodėl turi jaustis laimingas). Jie iš tikrųjų kitokie: nemoka meluoti, tyčiotis, pasaulį priima tokį, kokį įsivaizduoja ir nieko nekaltina. Ir suaugę jie bus tokie patys „kitokie“. Skirtingai nei likimo pateptieji (sveikieji), taip dažnai nebeskiriantys moralės nuo amoralumo, pagalbos nuo patyčių.
Baigiasi pirmoji Advento – susikaupimo, apmąstymų, susitaikymo, savaitė. Advento intencija šviesi ir gili, kviečianti širdis pripildyti gerumo, meilės artimui, atjautos kenčiančiam, nuskriaustam.
Bet kasdienybė – kaip iki pusės pripildyta stiklinė: vieniems ji artipilnė, kitiems – pustuštė.
Drąsiai ir gražiai parašyta.