Ramūnas Godeliauskas: „Sunkiausia yra dabar…“

– Įvardinkite tris pamokas, kurias išmokote šiais metais? Nesvarbu – asmeniškai ar vadovaujant rajonui?

– Nelyginti savęs su kitais. Šiemet kelis kartus pagavau save besileidus į kažkokią konkurencinę kovą ir lyginantis su kolegomis, kitomis savivaldybėmis. Tai nutinka po to, kai išgirsti – „o, ten pastatyta kažkas tokio“, „atidarytas paminklas“ ar dar kažkas. Pradedi vaikytis tų idėjų. Tik po to įsijungia šaltas protas ir supranti, jog kiekvienas miestas savitas, ir negali turėti to, ką visi turi kartu sudėjus. Galų gale, turime daug unikalių dalykų. Geriau mintis nukreipti į naujų kampų paiešką. Nes jei lyginsiesi su kažkuo ar stengsiesi atkartoti, geriausiu atveju būsi tik geresnė kopija.

Nebijoti suklysti ar pripažinti, jog tiesiog kažko nemoku. Esu pirmas iš trijų vaikų šeimoje. Visada jaučiau tarsi spaudimą ar pareigą viską mokėti, rodyti pavyzdį. Bet tiesa ta, kad klysti žmogiška, ir klaidų nereikia bijoti. Šito vis dar mokausi, nes sunkiausia pripažinti, kad patikėjai klaidingu dalyku ir tai gynei. Nors visiškai normalu pasakyti – oi, tikrai suklydau.

Gyvenimas sukasi ne vien apie rimtus dalykus. Dirbant šiose pareigose itin sunku daugumai situacijų rasti priežasčių pajuokauti. Nuolat sau primenu, kad būti rimtam priežasčių netrūksta, o štai pabūti linksmam laiko per maža. Todėl stengiuosi išnaudoti kiekvieną progą šypsotis ir pajuokauti.

– Kad pokalbis netaptų vien gerų mero darbų ataskaita, pasakykit svarbiausius. Tuos, dėl kurių Rokiškyje, Jūsų nuomone, gyventi geriau. Keletą pavyzdžių.

– Sunku atrinkti tik keletą. Išskirčiau aukštą kultūros lygį, muziejaus veiklą, kurių darbas ir paslaugų teikimas nuotoliniu būdu galėtų būti pavyzdžiu visoje Lietuvoje. Gerų pokyčių turbūt pastebite. Rekordinė suma skirta kelių, takų ir šaligatvių remontui. Įrengti nauji takai Ąžuolų, Vytauto, Strazdelio gatvėse, atnaujintas Kavoliškio takas. Atnaujinti ar įrengti Rokiškio ežero paplūdimys, vandens batutų parkas, ledo arena, projektuojama nauja sporto arena. Visiškai naujas viešųjų erdvių apželdinimas. Dvigubai daugiau lėšų skirta moderniam gatvių apšvietimui. Atnaujinamos švietimo, gydymo įstaigos, pradėtas renovuoti lopšelis-darželis „Nykštukas“. Pradėti atnaujinti kaimų keliai. Na, žinoma, švenčių periodu negalima nepaminėti paramos religinėms bendruomenėms.

– Kokia akimirka šiemet buvo sunkiausia?

– Turbūt sunkiausia yra dabar. Ir tai užsitęsusi akimirka. Matai, kaip žmonės ignoruoja reikalavimus, nesisaugo, netiki, serga, užkrečia kitus, miršta. Ir supranti, kad nieko negali skubiai pakeisti.

– Alytus visus norinčius testuoja, Raseiniuose prieš rinkimus sirgdamas meras suskubo atidaryti memorialą su minia svečių. Čia tik kardinaliai skirtingi pavyzdžiai. Kokių svertų turi meras valdyti pandemiją savo mieste? Žinant, kad išėjęs į gatvę žmogus nerėksi „saugokitės“, kad maldavimai viešoje erdvėje niekaip nepalies žmonių, kurie pastaruoju metu yra užtvindę visus įmanomus kanalus ir bando įtikinti, esą „pasaulis greitai viską supras“ ir panašiomis nesąmonėmis, kurioms vardinti nėra nei noro, nei laiko.

– Tokias „akcijas“ kaip Alytaus vertinu atsargiai. Esmė ta, kad visoms savivaldybėms skiriamas ribotas skaičius terpių COVID-19 tyrimams. Atskirai skiriama gydymo įstaigų darbuotojų privalomam tyrimui, atskirai mobiliajam punktui ir kažkiek tenka mokamiems tyrimams. Jų nėra tiek, kiek norėtume. Mes turime labai daug socialinių ir gydymo įstaigų. Jei padarytume tą patį, vadinasi, Rokiškiui duotą terpių skaičių turėtume smarkiai sumažinti būtent socialinėms įstaigoms, kur rizika yra didžiausia. Terpių savivaldybėms paskirstoma tiek, kiek jų ištirti pajėgios visos Lietuvos laboratorijos. Mūsų rajone per savaitę vidutiniškai ištiriama per 700 gyventojų. Tiesiog ne laikas ir ne vieta darytis politinį „piarą“.

Nuoširdžiai abejoju, ar mano kolega iš Raseinių, žinodamas, kad serga, kvietėsi svečius ir dalyvavo iškilmėse. Baisiausia yra tai, kad kiekvienas iš mūsų galime tapti užkrato nešiotojais ir užkrėsti savo artimuosius ar kolegas patys to nežinodami. Pirmieji simptomai pasireiškia tik po kelių dienų. Ir, duok Dieve, jei užtenka sąmoningumo iš karto saviizoliuotis ir perspėti aplinkinius. Tam ir būtinos veidą (ne smakrą) dengiančios kaukės, rankų dezinfekcija ir kitos higienos priemonės.

Ar meras turi galių valdyti pandemiją? Ačiū už klausimą ir galimybę pasakyti: tiesiogiai ne, neturi. Teisę priimti sprendimus turi tik Vyriausybė, operacijų vadovas, savivaldybėse – ekstremaliųjų situacijų komisijos ar administracijų direktoriai, ir tai tik konkrečius sprendimus, kuriuos leidžia Vyriausybė ar rekomenduoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tiesiog dirbame visa vadovų komanda kiekvieną dieną derindami veiksmus su gydymo, slaugos įstaigų vadovais, NVSC ir kitais pareigūnais. Visiems jiems labai ačiū, kad neskaičiuoja nei darbo valandų, nei asmeninio laiko. Jūs įsivaizduokite, koks kiltų chaosas šalyje, jei kiekvienas meras pradėtų priiminėti sprendimus individualiai, kaip jam atrodo.

– Rajono tarybos opozicijos nariai viešai skelbia informaciją, kad rajono ligoninė neparuošta pandemijai. Reikėtų suprasti, kad yra Jūsų kaltė, nes opozicija buvo įspėjusi, siūliusi sprendimus ir t. t. Ką atsakytumėt? Galbūt sulaukėt iš opozicijos ne tik kritikos, bet ir pagalbos?

– Apie ligoninės pasiruošimą kalbėkime faktais. Mūsų ligoninė antra pagal pajėgumą Panevėžio–Utenos regionuose po Panevėžio miesto ligoninės. Mūsų ligoninės stacionare paruoštos 55 lovos COVID-19 sergantiems pacientams. Palyginimui: Utenos – 50, Molėtų – 30, Pasvalio – 20, Anykščių, Biržų – tik po 15, o Kupiškio, Zarasų, Ignalinos, Visagino – tik po 10 lovų. Šie skaičiai labai svarbūs. Tai reiškia ne tik patalpą ar pačią lovą su patalyne, bet ir tam paruoštą personalą, ir reikiamas priemones. Pas mus gydomi tik lengva ir vidutine forma sergantys asmenys. Ligoniai, kuriems reikalingas sudėtingesnis gydymas, skubiai vežami į Panevėžio ligoninę.

Siekdama politinių dividendų, opozicija eskaluoja dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų temą. Šiuo metu ligoninėje yra keturi tokie aparatai, dar vieno laukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Šie aparatai naudojami reanimacijos skyriuje ir, reikalui esant, ligoniui, sergančiam sunkia COVID-19 forma, kol jis bus išvežtas į Panevėžį. Tai yra maksimalus tokių aparatų skaičius, kurį gali aptarnauti mūsų ligoninė.

Beje, nesulaukus žadėto pirkimo iš ministerijos, šiuo metu perkamas deguonies generatorius. Tokio įrenginio vertė – 90 000– 100 000 eurų. Ši įranga suteiks galimybę patiems gaminti ir tiekti deguonį į palatas. Šiuo metu, kaip ir kitose ligoninėse, deguonis perkamas ir atvežamas specialiuose balionuose. Vėlgi, mano duomenimis, būsime vieninteliai Panevėžio ir Utenos regionuose turintys tokią įrangą (neskaitant Panevėžio).

Apskritai per pastaruosius penkerius metus iš savivaldybės biudžeto mūsų ligoninės įrangai, infrastruktūrai, rezidentų išlaikymui skirta net 753 064 Eur. Vargu ar kuri iš aplinkinių savivaldybių yra skyrusi kai ką panašaus. Štai tokie yra faktai, o tai tinkamas pasiruošimas ar ne, ar buvo įmanoma dar labiau, parodys laikas.

Kalbant apie pasiūlymus apskritai, buvo tokių, kurių net nesinori prisiminti. Vienas tokių – dar pavasarį, pirmosios COVID-19 bangos metu. Ligoninės direktorė per pasitarimą informavo, jog gavo vieno įtakingo verslininko, kuris, beje, yra ir politikas, pasiūlymą sudaryti sutartį. Pagal ją ligoninei būtų nupirktas portatyvinis plaučių ventiliavimo aparatas (tokį ligoninė jau turi, jis naudojamas trumpam laikui, pvz., transportuojant ligonį), o mainais už tai – verslininkas ir jo aplinkos žmonės, susirgę COVID-19, turėtų būti priimami ir gydomi be eilės. Džiaugiuosi, kad ligoninės vadovybė pasielgė principingai ir tokio pasiūlymo nepriėmė. O gal čia tik mums tai neatrodo etiška. Iš opozicijos, kaip ir minėjau, anksčiau girdėjau tik siūlymų nupirkti plaučių ventiliavimo aparatą. Nors ir dešimt tų aparatų nupirktum (jei jų laisvai ir būtų rinkoje), jie stovės nenaudojami, nes nebus kam su jais dirbti. Lapkričio mėnesį vykusio tarybos posėdžio metu viešai klausiau, ar turite pasiūlymų, kaip pagerinti situaciją? Nesulaukiau nė vieno. Ar tai ne politinis „piaras“, spręskite patys. Kaip neseniai pasakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, „politinių dividendų siekimas šiuo laikotarpiu neturi tapti priežastimi pyktis“. Gaila, kad mūsų opozicija veikia priešingai. Nors ir pasivadinę liberalais, elgiasi visiškai priešingai, nei skelbiamos tos politinės jėgos idėjos ar lyderių pasisakymai.

– Vienintelis rajone epidemiologas Paulius Gaigalas prieš keletą mėnesių išėjo į pensiją. Ar jo pagalba šiandien rajonui nereikalinga? Nebandėte stabdyt, prašyt pasilikti, padėti tiems jo kolegoms, kuriems šiandien oi, kaip striuka?

– Jūsų minimas asmuo dirbo ne savivaldybės įstaigoje. NVSC yra valstybės biudžetinė įstaiga prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl neturėjau jokių galių nei to žmogaus stabdyti, nei prašyti jo pasilikti. Tiesiog tokia yra imperatyvi Valstybės tarnybos įstatymo nuostata: sulaukė atitinkamo amžiaus – ačiū už tarnybą ir sėkmės asmeniniame gyvenime. Privalome gerbti žmogaus teisę į per ilgus darbo metus užsitarnautą poilsį. Galiu tik nuraminti, kad šiuo metu bendradarbiavimas su NVSC Rokiškio skyriumi vyksta sklandžiai, laiku gauname reikiamą pagalbą ir konsultacijas. Lygiai taip pat esame pasirengę bet kuriuo metu padėti ir jiems.

– Ar ramu buvo stebėti, kaip buvusi Vyriausybė imitavo karantiną?

– Sunku buvo tai stebėti prieš Vėlines. Buvo aišku, kad nesiimant griežtesnių veiksmų pasekmės bus būtent tokios, kokios yra dabar. Pavasarį, per Velykas, esant pavieniams susirgimams, buvo apribotas judėjimas tarp miestų, o prieš Vėlines, jau kylant antrajai bangai, nesiėmė nieko… Ir tai yra pasekmė. Manau, jog tokio masto bangos buvo galima išvengti priimant sprendimus Vyriausybės lygiu.

– Ar Jus asmeniškai, Jūsų šeimą palietė kovidas?

– Taip, kovidas neaplenkė ir mūsų šeimos. Tačiau man pavyko to išvengti. Ir tegul nedžiūgauja netikintys šia liga, tai – ne atsitiktinumas. Nuolatinis kambarių vėdinimas, paviršių dezinfekavimas, rankų plovimas, vitaminai ir daug arbatos. Tai pasiteisino šimtu procentų

– Grįžtant į rudenį, Rokiškio miesto gimtadienis, kuriame žiūrovų nebuvo, o „žvaigždės“ vis tiek koncertavo ir pasiėmė honorarus, tapo skandaliuku. Kiek žinoma, po to gimtadienio Kultūros centre buvo atliktas auditas. Kokios jo išvados? Jūsų nuomone, kodėl auditoriai ir tikrintojai taip „myli“ Rokiškio kultūros centrą?

– Nei myli, nei nemyli. Skirtingai nei ankstesnė valdžia, audito tarnybą mes naudojame kaip pagalbos įrankį tiek sau, tiek įstaigų vadovams.

Bet kuri šventė labai subtilus dalykas, vienam patinka vienas atlikėjas, kitam kitas. Vienam viena šventės vieta ar aplinka, kitam kita. Nesinori, kad šiuo atveju būtų teisus tas, kuris garsiau rėkia ar turi galimybę parašyti straipsnį. Kalbant apie miesto gimtadienį, dabar turime audito išvadas ir rekomendacijas, kurių pagrindu bus pokyčių. Šventė truks tik savaitgalį ir bus tik miesto šventė. Organizatorius bus vienas – Kultūros centras. Vieta, atsižvelgiant į žmonių nuomonę, nebebus prie dvaro. Parenkant atlikėjus norėtųsi taip pat gyventojų nuomonės. Ir pabaigai – viskas anksčiau ar vėliau baigiasi. Nereikia bijoti klysti, reikia bijoti nedaryti nieko. Geriausi sprendimai atsiranda ten, kur baigiasi emocijos. Meras nėra ir negali būti tas žmogus, kuris vienas turi teisę viską ir už visus nuspręsti. Todėl vėl kviečiu visus susitelkti, gyventi ir dirbti mūsų visų Rokiškio krašto labui.