Dietistės patarimas – rinktis natūralumą
Konferencijoje apie sveiką, ekologišką maistą kalbėjo iš viso septyni lektoriai – VšĮ „Ekoagros“ atstovai, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas bei Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, dietologės Giedrė Audėjaitienė, Agnė Katinauskienė, Diana Rušėnaitė, Raminta Bogušienė. Pastaroji konferencijoje dalyvavo nuotoliu. Kadangi parduotuvių lentynos lūžta nuo maisto produktų, tampa sudėtinga išsirinkti tuos, kurie būtų palankūs Jūsų sveikatai. Pasak dietologės, maisto technologės R. Bogušienės, pirmenybę reikėtų teikti gryniems maisto produktams, be sudedamųjų dalių, nesupakuotiems, neperdirbtiems, o vėliau iš jų gaminti sveikatai palankų maistą. R. Bogušienė pasidalino praktiškais patarimais, kaip išsirinkti sveikatai naudingiausius maisto produktus. Ji patarė rinktis tai, kas sukurta gamtos: įvairios šviežios, šaldytos daržovės, vaisiai ar uogos; įvairios kruopos, viso grūdo dribsniai ir miltai; ankštiniai produktai; šviežia mėsa – dažniau balta liesesnė; šviežia, šaldyta žuvis (tiek riebi, tiek liesa); kiaušiniai; pienas ir rauginti pieno produktai; riešutai ir sėklos; nerafinuoti aliejai. „Jei pirkdami galime rinktis tarp įprastinio ir ekologiško maisto produkto, visada teikime pirmenybę pastarajam, ypač jei kalbame apie neperdirbtus produktus“, – kalbėjo dietologė.
Daržovės, vaisiai, uogos – natūralūs, šaldyti, džiovinti
Renkantis šviežias, šaldytas, džiovintas daržoves, vaisius ar uogas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šie produktai būtų sunokę, bet nepernokę, nepažeisti kenkėjų. Jei daržovės, vaisiai ar uogos yra šaldyti – svarbu, kad nebūtų sušokę į ledą, nes tai rodo, kad jie buvo užšaldyti pakartotinai, pažeidžiant temperatūros režimą. Šių produktų pirkėjų krepšiuose turėtų būti ne mažiau kaip pusė. Jei yra galimybė, siūloma bent dalį daržovių užsiauginti patiems arba pirkti iš žinomų ūkininkų, kurie augina jas, nenaudodami cheminių medžiagų. Tokius reikalavimus dėl natūralumo atitinka ekologiškai paženklintos daržovės. Jei yra galimybė, visada labiau verta rinktis ekologišką pomidorą vietoje įprastinio. Šiltuoju metų laiku reikia atkreipti dėmesį į vietoje užaugintus agurkus, pomidorus, salotas, įvairias uogas, o šaltuoju sezonu maisto racione turėtų atsirasti daugiau ilgiau išsilaikančių šviežiomis daržovių: moliūgų, cukinijų, morkų, salierų, kopūstų, taip pat vaisių – obuolių, kriaušių. Daugiausia vitaminų turi būtent to sezono vaisiai, uogos ir daržovės. Jų ir kaina bus geriausia. Vis tik geriau valgyti daržoves, negu jų visai nevalgyti. Atsisakius šios kategorijos maisto produktų, neigiamos pasekmės organizmui neišvengiamos. Jei nėra galimybės gauti čia pat užaugintų ir natūralių, siūloma nevengti atvežtinių pomidorų, agurkų, salotų, nes geriau tokios daržovės negu jokių. Patariama rinktis Lietuvoje augintus vaisius, daržoves, uogas, grūdus. Šie produktai bus nukeliavę trumpiausią atstumą, mažiausiai įtakos turės gamtai, ją tausos bei bus palankiausi sveikatai. Jei užsinorėsime raugintų daržovių, pirmenybę reikėtų teikti toms, kurios turi mažiau druskos, yra be pridėtinio cukraus, riebalų arba su nerafinuotais aliejais. Yra ir kitas būdas ilgiau išlaikyti šviežius vaisius, uogas, daržoves – džiovinimas. Kaip ir šaldymas, tai puikus konservavimo būdas. Vis tik reikėtų rinktis džiovintus produktus be konservanto sieros dioksido, be pridėtinio cukraus, druskos ir kitų priedų.
Aukščiausios rūšies miltai – mažiausiai palankūs sveikatai
Kruopos, dribsniai, miltai ant mūsų stalo patenka kone kasdien. Palankiausios sveikatai yra mažiau apdorotos kruopos, labiausiai perdirbtas produktas – miltai. Bent kartą per dieną turėtume valgyti kruopų arba dribsnių patiekalų. Taip gausime daugiau skaidulinių medžiagų. Kruopos turi daugiau vertingų maisto medžiagų nei dribsniai. Jų ilgesnis virimo laikas. Kuo ilgesnis ant pakuotės nurodytas kruopų, dribsnių virimas, tuo stabilesnis bus cukraus lygis kraujyje po valgio, o sotumo jausmas išliks ilgesnis. Iš kruopų siūloma rinktis perlines, miežines, sorų, bolivinių balandų, grikių, avižų gaminius. Derėtų vengti šlifuotų kruopų, greito paruošimo dribsnių, rafinuotų miltų. Iš miltų labiausiai patartina rinktis viso grūdo spelta kviečių miltus, viso grūdo avižinius miltus, o netoleruojantiems glitimo verta pabandyti pasigaminti patiekalų iš kukurūzų, ryžių, grikių miltų. Ant kvietinių ir ruginių miltų pakuotės nurodytas mažesnis skaičius reiškia mažiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kuo baltesni miltai, tuo mažiau palankūs sveikatai. Pavyzdžiui, aukščiausios rūšies miltai yra labiausiai apdirbti ir išlaikę mažiausiai maisto medžiagų. Kvietinių miltų ženklinimas raidėmis A, B, C, D, E, F, G rodo, kiek produktas turi glitimo. Kuo raidė arčiau abėcėlės pradžios, tuo daugiau glitimo. Kuo miltuose daugiau glitimo, tuo geriau iškyla kepiniai, bet naudos sveikatai tai nepriduoda. Per didelis glitimo kiekis gali sukelti jo netoleravimą ar alergijas. Perkant duoną, vertėtų atkreipti dėmesį ne į spalvą, o į tai, kad ji būtų viso grūdo (iš 100 proc. viso grūdo miltų), geriausia – be pridėtinio cukraus, druskos ne daugiau nei 1 g/100 g, skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g. Bemielę duoną geriau rinktis tiems, kas suvalgo daugiau mielinės tešlos gaminių nei natūraliai raugintų arba turi antsvorį. Svarbu, kad duonos plutelė nebūtų apdegusi. Tai rodo kancerogeninių medžiagų susidarymą. Geriausias pasirinkimas – ekologiški produktai iš grūdų (kruopos, dribsniai, miltai, duona). Neradus ekologiško produkto, siūloma paieškoti prekių su simboliu „Rakto skylutė“. Toks ženklinimas taikomas sveikatai palankesniems, su mažiau cukraus, druskos, riebalų, daugiau skaidulinių medžiagų produktams.
Rūkytų ir vytintų dešrų bei kumpių valgyti nepataria
Vaikučiai dar per maži suprasti, tačiau tėveliai turėjo įsidėmėti, kad prekybos centruose geriau pirkti atvėsintą mėsą, o ne šaldytą. Patariama pirkti baltą, neperdirbtą, liesesnę mėsą. Tai galėtų būti vištienos filė ar kalakutiena be odos, o iš raudonos mėsos – kiaulienos išpjova. Nors dauguma lietuvių labai mėgsta rūkytus gaminius, jų reikėtų vengti, kaip ir vytintos mėsos. Nors virtos mėsos gaminiai atrodo skanus pasirinkimas, tačiau verta žinoti, jog juose tikrai nėra aukščiausios rūšies mėsos, o kaip priedas dažna sudėtinė dalis – odelės ir pan. Faršo pirkti taip pat dietologai nepataria. Mėsą rekomenduojama susimalti patiems arba paprašyti ją sumalti prekybos centre. Jeigu jau perkate maltą mėsą, tai geriau vietoje faršo rinktis smulkintą – bus mažiau maisto priedų ir sveikatai palankiau.
Žuvis būtina, bet ne visi pasirinkimai geri
Žuvis yra itin vertingas maisto produktas. Deja, prekybos centruose sveikatai palankių pasirinkimų nėra daug. Dietologai pataria vengti rūkytos žuvies ir jos produktų. Pirmenybė – natūraliuose vandenyse pagautai žuviai. Lietuvių mėgstamos žuvys: vilkešeris, dorada – dažniausiai ne iš gėlų vandenų, o augintos fermose. Drąsiai galima rinktis ledjūrio menkę, atlantinę menkę, skumbrę, silkę, stintenę, otą (paltusą), jūrinę lydeką („cheką“). Labiausiai užteršta jūra – Baltijos, todėl čia pagautos žuvys ne visada yra geras produktas. Jeigu yra galimybė, patartina rinktis žuvį, užaugintą Lietuvos ekologiniuose ūkiuose. Brangiai kainuojanti atlantinė lašiša sužvejojama tikrai ne Atlanto vandenyne, o 99 proc. jos auginama fermose. Vis tik dietologė R. Bogušienė pataria būtinai valgyti žuvį, kokia ji bebūtų, tik įsidėmėti, kuri sveikatai geriau. Analogiški patarimai buvo ir dėl kitų produktų – visada verta pirmenybę teikti natūralumui, mažiau apdirbtiems, nepaveiktiems chemijos produktams.
Nebenorėjo namo
Kiekvienam darželiui konferencijos užsiėmimai truko apie tris valandas. Gal tik „Ąžuoliuko“ vaikams buvo sunku nusėdėti vietoje, nes vietoje priešmokyklinukų į paskaitėles susirinko mažesni vaikučiai. Vietoje tų, kurie nebeišlaikė dėmesio, įdėmiai lektorių klausėsi tėveliai. Daugeliui konferencija tapo švente, iš kurios net nebesinorėjo eiti namo. Planuojama kitais metais surengti panašų renginį ir Rokiškio rajono moksleiviams.
Užs. 1027
