Kaltinimai daugiabučio valdytojui: sprendimą priėmė nederinęs su gyventojais?
Taikos g. 11-ojo daugiabučio gyventoja (pavardė mums žinoma) kreipėsi į redakciją, prašydama pasidomėti, kodėl šio daugiabučio savininkų bendrijos pirmininkas Vytautas Kirlys, nederinęs su gyventojais, nesušaukęs susirinkimo, padidino namo aikštelę prižiūrinčiam asmeniui algą? Gyventoja teigė, kad alga už valymo paslaugas mokama iš gyventojų kaupiamųjų lėšų, todėl didėja jų įnašai. Be to, besikreipusios gyventojos nuomone, aikštelė valoma prastai, ypač neprižiūrimas įvažiavimas.
V. Kirlys „Gimtajam…“ paaiškino, kad dėl pandeminės situacijos šaukti gyventojų susirinkimų jis negalįs. Bet apie algos už aikštelės valymą kėlimą gyventojus informavo individualiai. Gavo 27 iš 54 butų gyventojų raštišką sutikimą – tiek, pirmininko teigimu, užtenka. Nuo naujųjų metų pakelti algą daugiabučio aikštelę prižiūrinčiajam (sniego valymas, žolės pjovimas, šiukšlių, lapų surinkimas) jis buvo priverstas, nes žmogus nebesutiko dirbti už ankstesnę – 100 Eur. Pasak bendrijos pirmininko, alga pakelta 20 Eur, kiekvienam gyventojui dėl to papildomai teks prisidėti po 0,33 ct per mėnesį. „Ir tai ne iš kaupiamųjų gyventojų lėšų, alga mokama už valymo paslaugas. Domėjausi, kiti už aikštelės valymą moka ir po 140 Eur, juk viskas brango, nebegaliu surasti pigiau dirbančiojo“, –redakcijai sakė V. Kirlys.
Paklaustas, ar iš tiesų aikštelė valoma prastai, V. Kirlys teigė, kad norėtųsi geresnės paslaugos, bet pinigai mokami už valymą 2–3 kartus per savaitę. Visi supranta, kad šiemet, kai žiemos orai labai permainingi, tiek neužtenka. „Jeigu aikštelė būtų valoma kasdien, atlygis už darbus gerokai išaugtų. O kas gi tiek sutiktų mokėti? Mokėkim 500 Eur – aikštelė blizgės“, – teigė V. Kirlys.
Rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Jasiūnienė, komentuodama šią situaciją, patvirtino, kad tiek pernai, tiek šiemet dauguma bendrijų nerengė susirinkimų (net ataskaitų) dėl pandemijos. Pasak specialistės, yra ir kitų būdų sužinoti namo gyventojų nuomonę vienu ar kitu klausimu, pavyzdžiui, raštu. Pasak specialistės, į redakciją paskambinusi Taikos g. 11-ojo namo gyventoja gali kreiptis ir į savivaldybę su prašymu atlikti šios bendrijos pirmininko veiklos neplaninį patikrinimą. „Tik tuomet, kai matysime visus dokumentus, galėsime ką nors daugiau pakomentuoti dėl šios situacijos, yra čia kokių nusižengimų, ar nėra“, – sakė D. Jasiūnienė.
Prieš vizitą pas gydytoją – PGR testas savo ir kitų saugumui
Į „Gimtojo…“ redakciją kreipėsi skaitytoja Janina iš Juodupės. Susirgus jos neįgaliai dukrelei, sunku patekti pas vietos šeimos gydytoją, o nuotoliniu išrašyti antibiotikai mergaitės būklę tik pablogino. Moters prašymu teiravomės, kokie reikalavimai norint patekti pas gydytojus, ar išrašyti vaistus neapžiūrėjus paciento – dažna praktika?
Istorija
Janinos dukra jau anksčiau yra persirgusi COVID-19 infekcija, bet dabar vėl pajuto stiprių peršalimo simptomų. PGR testo į mobilųjį punktą mergaitė nebuvo vežama – namuose daryti greitieji testai buvo neigiami.
Moters pasakoja susisiekusi su šeimos gydytoja, dukrai buvo skirta antibiotikų. Deja, nuo jų mergaitė pradėjo viduriuoti, liga nesitraukė. Anot Janinos, ji prašė gydytojos priimti dukrą apžiūrai, nes pati įtarė plaučių uždegimą. Juodupietė pasakojo sulaukusi atsakymo pirmiausia atlikti PGR testą, bet nuo susirgimo pradžios buvo praėję jau 12 dienų, taigi moteris svarstė: jei tai būtų koronavirusas, per šį laiką mergaitė būtų pasveikusi.
PGR testai ne tik savo saugumui
VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vaikų ligų gydytoja Žydrūnė Jakštonienė, komentuodama šią situaciją, sakė, kad atlikti PGR testą būtina ne tik savo, bet ir aplinkinių saugumui.
„Visiems pacientams, turintiems peršalimo simptomų, rekomenduojama atlikti PGR testą dėl kelių priežasčių: nemažai pacientų serga COVID-19 liga pakartotinai, net ir po 2 mėnesių; koronavirusas šiuo metu nebeturi specifinių simptomų, vyrauja tiesiog įprasti peršalimo simptomai; pacientas gydymo įstaigoje eitų į bendras patalpas, kur lankosi kiti pacientai ir sukeltų jiems riziką, o kitų pacientų saugumas taip pat svarbus; greitieji antigeno testai, pirkti vaistinėje ar parduotuvėje, mažiau jautrūs nei PGR testai, todėl dažnai neparodo COVID-19 infekcijos. Neretai stebime, kad atliktas namuose antigeno testas neigiamas, o PGR – teigiamas“, – teigė vaikų ligų gydytoja.
Nesitestavimas – tik užsispyrimas?
Specialistė patikino, kad testo atsakymas ne tik apsaugo nuo užkrato plitimo, bet ir leidžia gydytojams daugiau sužinoti apie paciento būklę.
„Nepateisinamas užsispyrimas vykti pas gydytojus konsultacijų, o PGR testo nesidaryti.
Juk paklausyti ir apžiūrėti neužteks – greičiausiai reikės ir kraujo tyrimų, ir plaučių nuotraukos, jei jau galvojama apie plaučių uždegimą. Žinoti, žmogus užsikrėtęs COVID-19 ar ne, labai svarbu, nes užkrečiamos ligos atveju taikomos aukštesnio lygio apsaugos priemonės.
Gydytoja neatsisako apžiūrėti pacientės, tiesiog reikalauja atlikti PGR testą, kuris jai suteiktų daugiau informacijos apie pacientės sveikatos būklę ir tai, kokių tolimesnių veiksmų imtis“, – tvirtino Z. Jakštonienė.
Pažinti pacientą
Teiravomės, ar pandeminiu laikotarpiu išrašyti pacientui antibiotikų be išsamios apžiūros tapo įprasta ir ar dažnai pasitaiko, kad nuo vaistų sveikata ima prastėti. „Skirti gydymą antibiotikais be ištyrimo nėra įprasta, bet tik gydantis specialistas sprendžia dėl gydymo taktikos, pažindamas savo pacientą. Jei pacientas neklauso gydytojo nurodymų – tai jau jo paties atsakomybė.
Antibiotikai, kaip ir bet kurie kiti vaistai, turi nepageidaujamų poveikių, vienas iš jų – viduriavimas. Tai nereiškia, kad sveikata pablogėjo nuo antibiotiko, tiesiog pasireiškė nepageidaujamas poveikis. Kodėl nepagerėjo? Kiekvienas antibiotikas veikia tik tam tikrą grupę mikrobų, o ne visus, kaip dažniausiai žmonėms atrodo. Antibiotikas nėra panacėja, o tikslinis vaistas“, – sakė Ž. Jakštonienė.
Kaip saugiai rūšiuoti medicinines atliekas
Skaitytojas Vidmantas Bražiūnas suabejojo „Gimtojo Rokiškio“ sausio 8 d. numeryje, straipsnyje „Atliekų rūšiavimas: situacija gerėja, bet yra kur pasitempti“, skelbiama informacija, kad medicinos atliekas, švirkštus reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį.
Dar kartą pasitikslinome informaciją. Atsakymą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Jolanta RYBALKO.
– Kas yra medicininės atliekos ir kur jas dėti?
– Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, susidarančios namuose atliekant sveikatos priežiūros procedūras. Tai gali būti tvarsliava, adatos, švirkštai, lancetai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Jos nėra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, jeigu tinkamai tvarkomos.
Nedideli kiekiai medicininių atliekų tikriausiai susidaro daugelio iš mūsų namuose. Patekusios į buitinių atliekų konteinerius ir sąvartynus šios atliekos gali tapti infekcijų priežastimi. Medicininių atliekų keliamas pavojus sveikatai siejamas su galimybe užsikrėsti infekcinėmis ligomis (ŽIV, hepatitais B, C, tuberkulioze, žarnyno infekcijomis ir kt.), susižeisti aštriais daiktais. Taip pat galima apsinuodyti išmestais netinkamais vartoti vaistais.
Namuose susidariusias medicinines atliekas, tokias kaip medicininės pirštinės, tvarsliava, būtina dėti į plastikinį maišą, saugiai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį šiukšlių maišą, kuris keliaus į buitinių atliekų konteinerį.
Ypač pavojingi yra aštrūs daiktai (adatos, lancetai ir kt.), nes jie kelia pavojų ne tik patiems gyventojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Todėl juos panaudojus reikia iš karto sudėti į saugias talpas. Švirkštus geriausia išmesti kartu su adata, nes ją nuimant galima įsidurti. Panaudotus aštrius daiktus galima sudėti į užsukamus arba sandariai dangteliu uždaromus butelius, tuščius metalinius indelius. Negalima panaudotų adatų mesti į klozetą. Adatos lengvos, todėl plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių. Saugiai supakuotus šiuos aštrius daiktus reikia mesti į buitinių atliekų konteinerį.
– Kur dėti pasenusius vaistus?
– Pasenusių ar nebenaudojamų vaistų negalima mesti nei į klozetą, nei į buitinių atliekų konteinerį. Mat iš konteinerių juos gali išsitraukti bei jais apsinuodyti vaikai, socialinės rizikos grupių žmonės. Patekusios į nuotekų sistemą cheminės medžiagos ištirpsta ir gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį. Taip teršiama aplinka, daroma žala gamtai.
Pasibaigus vaistų galiojimo laikui, juos reikia priduoti į vaistines. Pagal Farmacijos įstatymo 42 straipsnį, vaistinės iš gyventojų privalo nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Iš vaistinių tokius medikamentus surenka specialios tvarkymo įmonės, užsiimančios medicininių ir kitų pavojingų atliekų tvarkymu. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius vaistus.
– Ar maisto papildai patenka į vaistų kategoriją?
– Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl pasenę ar nebenaudojami jie, kaip ir maisto atliekos, išmetami į buitinių atliekų konteinerį.
– Kur dėti nenaudojamus termometrus?
– Nuo 2009-ųjų visoje Europos Sąjungoje uždrausta prekiauti termometrais, kraujospūdžio matavimo aparatais ir kitais prietaisais, turinčiais gyvsidabrio, tačiau daug žmonių juos dar naudoja. Termometras su gyvsidabriu yra nepavojingas, bet jam sudužus iškiltų grėsmė sveikatai, nes gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi.
Svarbiausia senų, sudaužytų termometrų neišmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį. Jei jau taip atsitiko, kad sudužo gyvsidabrio termometras, gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link naudojant popieriaus lapą ir lazdelę. Būtina mūvėti gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugoti kauke ar respiratoriumi. Smulkiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti galima naudoti lipnią juostą, guminę kriaušę su specialiu stikliniu rinktuvu, drėgną klijais pateptą popierių. Surinktus gyvsidabrio rutuliukus reikia suberti į sandariai uždaromą indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja). Indo jokiais būdais negalima mesti į šiukšliadėžę, o reikia pranešti telefonu avarinei tarnybai, kurios darbuotojai atvyks į vietą ir paims indus su gyvsidabriu, nenaudojamus termometrus, kraujospūdžio matavimo aparatus ar kitus prietaisus, turinčius gyvsidabrio.
Ir, žinoma, būtina nepamiršti higienos: išplauti grindis (jeigu reikia ir visus kitus paviršius), gerai išvėdinti patalpas, nusiplauti rankas ir veidą su muilu, išskalauti burną, persirengti ir išskalbti drabužius.
