Ką restauruos pirmiausia?
Juo Rokiškio krašto muziejus, bendradarbiaudamas su LNDM P. Gudyno centro tekstilės restauratoriais, sieks išsaugoti vienintelę Lietuvoje išlikusią XIX a. pab.-XX a. pr. grafų drabužių kolekciją. Numatyta konservuoti ir restauruoti, parengti ilgalaikiam saugojimui šiuos drabužius, pasiūtus Vakarų Europoje: vakarinę grafienės Hermancijos Pšezdzeckienės (1879–1947) suknelę, atsivežtą atitekant, popietinę „5 valandos arbatos“ suknelę, grafienės H. Pšezdzeckienės dienos suknelę, jodinėjimo kostiumą (fraką ir kelnes) bei XX a. pr. krikšto marškinėlius.
Anot D. Kiukienės, jau gautas finansavimas – 7500 eurų, o vasarį drabužiai bus vežami į Prano Gudyno restauravimo centrą. „Po restauravimo bent 5 metus turi pailsėti saugykloje, kad drabužius galėtų matyti ir kitos kartos“, – sakė projekto vadovė.
Ieškojo praėjusio laiko atspindžių
Anot D. Kiukienės, dabar dvaras ir Rokiškio krašto muziejus yra neatsiejamos sąvokos. „Rokiškio krašto muziejus – pirmasis muziejus Lietuvoje, įsikūręs dvare. Tai įvyko 1940 metų vasarą, iš Rokiškio pasitraukus grafams Pšezdzieckiams. Negailestingi XX a. perversmai daugelį dvaro vertybių pražudė, tačiau muziejininkai ieškojo ir rasdavo praėjusio laiko atspindžių: paveikslų, baldų, indų. O grafų drabužių kolekcija vienintelė ne tik mūsų šalyje. Įdomus šios kolekcijos kelias į muziejų. Grafai Pšezdzieckiai asmeninius daiktus paliko saugoti ištikimiems dvaro tarnams – virėjo Augusto Kalpoko, liokajaus Jono Petrulio šeimoms, buvusiai vaikų auklei Julijai Kietytei. Karo metu šias vertybes reikėjo slėpti nuo okupacinių kariuomenių, o pokariu – nuo Lietuvą užklupusių visokiausių negandų. Drabužius saugojo giliai komodų stalčiuose, aksesuarus sudėję į puodynes ir užkasę žemėje. Tik kaimų rengiamuose vaidinimuose vietiniai artistai pasipuošdavo frakais ar suknelėmis su šleifais, kurias kažkada vilkėjo grafienė. Artistai drabužius pritaikydavo savo figūroms, juos įsiūdami ar paplatindami ir šitaip juos gadindami. Drabužiai pas laikinuosius šeimininkus grįždavo nukentėję, kol pagaliau tarpusavy pasitarę, šie nusprendė vertybes perduoti muziejui“, – pasakojo D.Kiukienė.
Pirmieji – naujagimių miegmaišiai
Pirmieji į muziejų atkeliavo naujagimiams skirti miegmaišiai „vokeliai“. Po to muziejui buvo perduotos juodosios šilkinės grafienės Hermancijos Pšezdzieckienės suknelės, grafo Jono Pšezdzieckio liemenė, skrybėlė, kelioninis lagaminėlis, moteriškos pirštinės, vaikų drabužėliai, įvairūs aksesuarai.“Ypač vertingais eksponatais šią kolekciją papildė grafo virėjo A. Kalpoko šeima.1969 metais muziejui perdavė grafaičių jodinėjimo kostiumą, grafo J. Pšezdzieckio frako kostiumą, surdutą, liemenes. Šiek tiek vėliau iš jos muziejus gavo suknelę penktos valandos arbatai, puošnią juodą nėrinių suknelę su šleifu, rytinį moterišką rūbą. Taip pamažu Rokiškio krašto muziejuje susikaupė solidi grafų drabužių bei aksesuarų kolekcija, kurioje – 81 eksponatas. 1997 metais drabužių kolekcija iškeliavo į Vilnių, į Prano Gudyno restauravimo centrą. Restauruotos kolekcijos dalį rokiškėnai ir miesto svečiai pamatė 1999 metais, kai Rokiškis šventė 500 metų jubiliejų. Grafienių puošniomis suknelėmis tada grožėjosi į miesto jubiliejines iškilmes atvykęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, kiti garbingi svečiai. Jas pirmą kartą pamatė ir Lenkijoje gyvenančios grafo J. Pšezdzieckio anūkės Marija Šmidt bei Ana Gžegoževska“, – prisiminė D. Kiukienė.
Suknelės pradėjo plyšti, dekoras ėmė byrėti
Iki 2025 metų Rokiškio grafų drabužių kolekcija buvo eksponuojama dvaro rūmų ekspozicijoje. “Pernai įvertinti Rokiškio grafų drabužių kolekcijos būklę buvo pakvieti Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centro ekspertai-tekstilės restauratoriai. Nustatyta, jog dabartinė drabužių būklė yra avarinė: eksponatai apdulkėję; nuo ilgamečio kabėjimo kai kuriuose drabužiuose susimetė neišlyginamos raukšlės; sunkesnės, stikliniais karoliukais puoštos suknelės pradėjo plyšti, tapo skylėtos, dekoras ėmė byrėti; plono šilko audiniai suskilinėjo, batisto detalės deformavosi, šviesios medžiagos pakeitė spalvą, papilkėjo, pagelto net parudavo; deformavosi manekenai, pakeitė spalvą jų movos. Jautrius tekstilės eksponatus iš šilko ar plonos vilnos rekomenduojama rodyti neilgą laiką, pusmetį ar metus, tuomet nuimti nuo manekenų ir horizontaliai patiestus kelerius metus ilsinti saugyklose, specialiai tam pritaikytose uždarose spintose ar dėžėse. Rokiškio grafų kolekcija eksponuojama pavojingai per ilgai, rizikuojant negrįžtamai prarasti unikumus. Dalis grafų drabužių kolekcijos buvo iš ekspozicijos išimta ir sudėta į kokybiško kartono dėžes. Su restauratoriais sutartas drabužių konservavimo ir restauravimo darbų planas“, – sakė pašnekovė.
Ji papasakojo, kad projektas turi būtį tęstinis, nes reikalinga restauruoti likusią kolekcijos dalį, taip pat XVIII a. barokinį gobeleną.“ Šis projektas aktualus visiems, ir rokiškėnams, ir mūsų svečiams. Tai vienas didžiausių muziejaus traukos taškų“, – sakė D. Kiukienė.
