Anksčiau jie karaliavo
Salų dvaro valdytoja Birutė Dapkienė pasakojo, kad žalčių dvaro teritorijoje daugybė, bet vieni kitiems jie netrukdo. Tiesa, vieni lankytojai kartą išsigando, tad dabar visi įspėjami apie galimus svečius.
„Salų dvaro teritorijoje gyvenančių žalčių ilgis siekia apie metrą, bet yra ir ilgesnių. Dvare jų – apstu. Prieš mėnesį vyko žalčių vestuvės, buvo gražu stebėti gamtos reiškinį, kai „kamuolys gyvačių“ raitėsi parke.
Į pačius dvaro rūmus jie įšliaužia per pamatus, dažniausiai mažiukai, o žiemą, vykdant remonto darbus, buvo įšliaužę tarsi kalėdiniai žalčiukai, tokie mažyčiai nykštukai. Ir rūsyje yra kelios skylės, pro kurias jie patenka.
Neužtaisome tų skylių, nes daug metų dvaras buvo nenaudojamas, taigi ten karaliavo žalčiai, o mes – atėjūnai, tad nesikišam į jų gyvenimus. Jie sau šliaužioja, mes – sau. Juk žaltys laikomas gerąja namų dvasia, globėju ir gydytoju. Kartais, kad jie nesiblaškytų po dvarą, rankomis išnešame į pievą.
Lankytojų reakcijos įvairios: vieni ramiai reaguoja, kiti prisibijo. Tiesa, po „vienos pamokos“ dabar apie juos žmones įspėjame. Kartą „Peklalaj“ vyko jaunimo pasisėdėjimas ir staiga pasigirdo klyksmai kaip iš siaubo kambario, o kaltininkas – žaltys, įlindęs pažiūrėti, ar nieko svečiams netrūksta“, – pasakojo B. Dapkienė.
Žalčiai – nenuodingi
Iš Juodupės kilęs gamtininkas Mindaugas Kirstukas sako, kad žalčiai nėra nuodingi, žmogaus nepuola, o blogiausia, ką gali padaryti – išgąsdinti.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Iskrypo visai, kažkas su galvom nebegerai, katinas gražus, bet jokiu būdu ne tos slykstynes…