Performansą kūrė tarptautinis menininkų kolektyvas: dailininkai, vizualiųjų menų dueto „Kopffarben“ nariai Julia Schäfer ir Johannesas Schmidtas iš Vokietijos, lietuvis elektroninės muzikos kūrėjas Laurynas Kolodzeiskis ir lenkė elektroninės muzikos prodiuserė Anna Chojnacka.
Projekto vadovė Birutė Bagdonienė sako, jog šis sumanymas gimė kaip natūrali prieš keletą metų gyvavusio šiuolaikinio meno festivalio „Startas“ tąsa. Minėtasis festivalis subūrė šiuolaikiniu menu besidominčią auditoriją, tad nesinorėjo jos palikti be nieko. Jau anksčiau pasiteisino šiuolaikinio meno sklaida, vykdoma rezidencijos principu, kai atskirų meno šakų kūrėjai kelias dienas ar savaitę gyvena ir kuria Rokiškyje, prisitaikydami prie jo erdvių ir žmonių, todėl toks formatas pasirinktas ir šiuo kartu. Galvojant apie J. Čeičytės kūrybos įamžinimą ir suteikimą tai kūrybai naujų matmenų, pasirinkta ir audiovizualinio elektroninės muzikos performanso forma.
Nors į Rokiškį suvažiavę menininkai anksčiau su J. Čeičytės kūryba nebuvo susipažinę, gana greitai įsitraukė į žaidimą. Jie susipažino su dailininkės kūrybos kontekstais, dalyvavo dailininko Raimondo Gailiūno tapybos pamokose, bendravo su jaunimu.
Pats performansas, trukęs pusvalandį, buvo tikra garso ir šviesos puota. Abstraktūs vaizdai, rodomi ant Rokiškio dvaro fasado, darniai jungėsi su šiuolaikinės elektroninės muzikos garsais. Dailininkas ir pedagogas Arūnas Augutis pasirodymui pasibaigus sakė, jog buvo ne tik puikiai atskleisti atskiri modernistinės abstrakčios J. Čeičytės kūrybos laikotarpiai, labai skyręsi nuo oficialiosios jos meto lietuvių dailės, bet ir puikiai pagautas jos darbų vidinis muzikalumas.