Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Lietuviai pagonys tikėjo, kad mirusiųjų vėlės lankosi savo gyventose vietose, o dažniausias jų lankymosi metas – vėlyvas ruduo. Spalio 28-oji – pirma iš tokių vėlių svečiavimosi švenčių. Kitos dvi – Visų šventųjų diena (lapkričio 1-oji) ir Vėlinės (lapkričio 2-oji). Juk kažkada spalio ir lapkričio mėnesius lietuviai netgi vadino “vėliniu” ar “vėlių” mėnesiais.
Atėjus krikščionybei, Vėlių minėjimo šventė sutapatinta su Šv. Simono ir Šv. Judo varduvėmis, dar kitaip vadinamu Simajudu.
