Galėčiau save vadinti sveikuole, nes peršalimo ligomis sirgti netenka arba labai retai. Kelerius metus žiemomis lįsdavau į eketę, į Palangą važiavom, visi jūron bridom, tokia buvo sveikatinimosi ir grūdinimosi pradžia.
Nesu plaukikė – jeigu dugno nesiekiu, neplaukiu. Nepaisant to, maudausi ežere – vandenį labai mėgstu, jis mane gaivina. Sekmadieniais tris valandas skirdavau pirtims, baseinui – puikus reikalas. Tai ir poilsis, nes vandeny gulėdamas ar pirty besikaitindamas gali mąstyti, tai ir energijos užtaisas.
Dabar mano kasdienis ritualas – pasisverti atsistojus ant svarstyklių. Esu skaičiusi, kad jeigu 21 dieną darysi kažkokį veiksmą, jis taps įpročiu. Tai, matyt, svertis, man jau įprotis. Visada galvoju, kodėl aš sveriuosi, jeigu nedarau nieko, kad man svoris nukristų. Bet pasisverti turiu.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
