Užtvankų statytojais tituluojamiems bebrams – nė motais, kokių nuostolių ir žalos pasėliams, pievoms, miškams ir melioracijos įrenginiams pridaro jų sumeistrautos užtvankos. Šiems vandens gyvūnams artėja palaimingas periodas – balandžio 15 d. baigiasi jų medžioklės sezonas. Tad nuo bebrų veiklos kenčiantiems ūkininkams ir miškininkams beliks vienas kelias – ardyti bebravietes ir neįtikėtinai spėriai šių gyvūnų statomas ir atstatomas užtvankas.
Ūkininkui – parama, medžiokliui – bebro uodega
Bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios. Taigi liko savaitė iki medžioklės sezono pabaigos. Medžiotojai sako, jog sumedžioti bebrą – ne tik kantrybės, bet ir žinių reikalaujantis darbas. „Jeigu per tris budėjimo vakarus sumedžioju bent vieną bebrą, tai – didelė sėkmė. Labai dažnai į namus tenka grįžti nukabinus nosį: išlaidos didelės, naudos – nulis“, – apie šių protingų, atsargių gyvūnų medžioklės ypatumus pasakojo patyręs medžiotojas Jonas Kubilius, rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Ar medžiotojai gauna daug skundų ir priekaištų dėl bebrų patvindytų pasėlių, miškų? J. Kubilius sako, jog medžiotojų klubai ir būreliai susitaria su ūkininkais ir konfliktinių situacijų nekyla. Pasak jo, jeigu lėšos, Aplinkos ministerijos skiriamos savivaldybėms bebrų populiacijai mažinti ir bebravietėms ardyti, tektų medžiotojams, pinigai būtų naudojami racionaliau. Dabar, anot J. Kubiliaus, lėšos per specialiąją aplinkosaugos programą skirstomos ūkininkams, pateikusiems paraiškas ardyti bebravietes. „Ką jie gali? Skambina mums, kad sumedžiotume ar spąstais sugaudytume bebrus, išardytume bebravietes ir užtvankas. Mes esame įpareigoti tą daryti, bet turime dirbti už dyka“, – dėstė rajono medžiotojų vadas. Yra bebraviečių ar užtvankų, prie kurių nei prieiti, nei privažiuoti, yra ir tokių, kurias išardžius patvintų kiti laukai.
Pasak jo, bebrų medžioklė nėra labai patraukli dėl kelių priežasčių: gyvūnams sumedžioti reikia labai daug laiko ir pastangų, o nauda iš jų – menka: kailiukai superkami pigiai, nors gerai išdirbtas bebro kailis ypatingai lengvas ir gražus, bet mėsos iš šių žvėrių nedaug. Tiesa, sako J. Kubilius, gurmanai tokiai minčiai nepritartų, nes vien ko verta rūkyta bebro uodega!
Ardyti bebraviečių ūkininkai nesiveržia
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė sakė, jog bebrai pasėliams ir miškams kasmet pridaro nuostolių: upeliuose, melioracijos grioviuose, pamiškėse prie vandens meistraujamos bebravietės, užtvankos patvenkia didžiulius pasėlių ar miškų plotus, bebrai iš menkiausio griovelio per naktį kitą gali padaryti didžiulį vandens baseiną, reikalingą jiems gyventi. Yra bebraviečių ir užtvankų, kurioms išardyti reikalinga galinga technika, yra vietų, kur prie bebrų statybviečių patekti sunkiai įmanoma net pėsčiomis.
Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
