Mačiekių kaime (Rokiškio r.) užaugęs ekonomistas ir kraštotyrininkas V. Mačiekus nuo paauglystės domėjosi gimtojo Rokiškio krašto praeitimi. Baigęs dešimtąją klasę, įsidarbino melioracijos įmonėje. Važinėdamas po rajoną, jis ne tik valė griovius ir kasė kanalus, bet ir domėjosi vietovių istorija bei papročiais. Po darbo dviračiu lėkdavo į Lukštus, Panemunėlį, Nevierius, Kamajus. Nuvykdavo ir į kaimyninės Latvijos Neretų miestelį: jo tėvas ten veždavo parduoti bulves, o sūnui rūpėjo žmonių gyvenimas.
Pradėjęs dėstyti Vilniaus universitete (VU), V. Mačiekus stebėjo kraštotyrininkų sambūrio „Ramuva“ kūrimąsi ir susipažino su profesoriumi Česlovu Kudaba. Būtent profesorius 1969 m. ir pasiūlė jaunam universiteto darbuotojui Ekonomikos fakultete burti žmones į kraštotyros būrelį. Į pirmąjį susirinkimą atėjo trylika studentų. Vadovas jiems žadėjo rengti ekspedicijas po įvairius Lietuvos etnografinius regionus, rinkti tautosaką, aprašyti papročius, užrašinėti prisiminimus ir tarmes.
1971 m. V. Mačiekus kartu su VU ekonomistais įsiliejo į antrąją „Ramuvos“ ekspediciją po Tverečių (Ignalinos r.), kuriai vadovavo dabar žinomas filosofas Arvydas Šliogeris. Kitais metais „Ramuvos“ vadovas Jonas Trinkūnas, įtardamas, kad jį seka KGB ir baimindamasis, jog saugumiečiai gali uždrausti organizacijos veiklą, pasiūlė V. Mačiekui vadovauti kraštotyrininkų vasaros ekspedicijai Sariuose (Švenčionių r.), o po sėkmingos ekspedicijos – stoti prie „Ramuvos“ sambūrio vairo.
Kraštotyrininkai kasmet surengdavo po ekspediciją. Jie rinko medžiagą Luokėje (Telšių r.), Joniškėlyje (Pasvalio r.), Žagarėje (Joniškio r.), Kvėdarnoje (Šilalės r.), Tauragnuose (Utenos r.), Upninkuose (Jonavos r.), Panemunėlyje, Obeliuose, Kriaunose (Rokiškio r.), Paežeriuose (Vilkaviškio r.), Pašvitinyje (Pakruojo r.), Lauksargiuose (Tauragės r.), Seirijuose (Lazdijų r.), Mielagėnuose (Ignalinos r.), Ylakiuose (Skuodo r.), Sintautuose (Šakių r.), Papilyje (Biržų r.), Giedraičiuose (Molėtų r.), Gražiškiuose (Vilkaviškio r.), Plateliuose (Plungės r.), Kapčiamiestyje (Lazdijų r.), Viešintose (Anykščių r.), Lomiuose (Tauragės r.) ir Kriūkuose (Šakių r.).
Pasak ekspedicijų organizatoriaus V. Mačiekaus, keičiantis ekonominėms sąlygoms ir atsivėrus sienoms į Europą, studentai vasarą ėmė važiuoti į užsienį skinti braškių, todėl ekspedicijų dalyvių gretos mažėjo, o 1996 m. ekspedicijos iš viso nepavyko suburti. 1997 m. buvo surengta paskutinė „Ramuvos“ narių (ramuviečių) ekspedicija po Žiobiškio apylinkes.
Ekspedicijose surinkta medžiaga sugulė į rankraščius ir buvo prieinama tik siauram mokslininkų ratui. Dalyviai svajojo išleisti bent nedideles knygas ar brošiūras. Sprendimą pasiūlė dviejose universitetinėse ekspedicijose dalyvavęs fizikas Petras Jonušas. Baigęs mokslus, jis pradėjo verslą, o uždirbęs pinigų, įsteigė specializuotą leidyklą „Versmė“ ir 1996 m. išleido pirmąją knygą „Sintautai. Žvirgždaičiai“. Taip gimė garsi „Lietuvos valsčių“ serija, išgarsinusi V. Mačiekų, kurioje išleistos ir knygos apie Rokiškio rajono miestelius.
