Vidury brastos arklių niekas nekeičia – tik Lietuvos paštas? Parama spaudai – tik vizijose, o leidybos pabaigos jau skelbiamos

Vilija BUTKUVIENĖ

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja

Reforma lūkesčių nepateisino

Pirmoji žinia, ne veltui sujaudinusi spaudos leidėjus, atskriejo spalio pradžioje: AB Lietuvos paštas išplatino pranešimą spaudai, kuriame paskelbė artimiausiu metu atleisiantis 400 laiškininkų. Nors ši žinia iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir tiesiogiai nesusijusi su prenumeratos paslauga, tačiau kiekvienam leidėjui aišku, kad drastiškas laiškininkų sumažinimas gali atsiliepti prenumeratos prieinamumui, ypač regionuose. Pastaraisiais metais Lietuvos paštas uždarė daug stacionarių paštų kaimiškose teritorijose, įvedė mobiliojo paštininko paslaugą. Tuomet šiuos savo sprendimus bendrovė aiškino kintančia rinka, bendrovės veiklos efektyvinimo būtinybe. Ir, žinoma, gražiai skambėjo Lietuvos pašto pažadas, esą mobiliojo laiškininko paslauga pašto skyrių priartins prie kliento ir leis jam sutaupyti laiko. Tačiau klientai netruko įsitikinti, kad pašto paslaugų prieinamumas po šios reformos ne priartėjo, o nutolo. Pavyzdžiui, spaudos leidėjai pastebėjo, kad mobiliojo paštininko įvedimas nebuvo panacėja: atkrito nemaža dalis prenumeratorių. AB Lietuvos paštas kaip užsikirtusi plokštelė nuolat tvirtina, kad tam įtakos turi prenumeratorių mažėjimas dėl naujųjų technologijų įtakos, demografinės padėties, mirtingumo. Tačiau ne vieną leidėją pasiekė prenumeratorių skundai dėl pablogėjusių sąlygų užsiprenumeruoti leidinius: reforma buvo atlikta, bet klientai permainoms nebuvo paruošti.

Svarbiausia priežastis, kuri mažina prenumeratorių skaičių, yra apdairiai nutylima. Tai yra nuolatinis pašto prenumeratos pristatymo paslaugos brangimas. Laikraščio ar žurnalo prenumeratos kaina susideda iš dviejų dedamųjų: paties leidinio kainos ir pristatymo kainos. Prenumeratorius mato tik galutinę kainą ir jam susidaro įspūdis, kad spauda, o ne pristatymas nuolat brangsta. Leidėjai kainas didino nežymiai, o pastaruoju metu dauguma nepakėlė nė centu.

Mobilieji laiškininkai, kurie negali tiesiogiai bendrauti su redakcijomis, vis dėlto pašnibždomis praneša, kad žmonės neprenumeruoja ne todėl, kad nebenori skaityti spaudos, o todėl, kad juos gąsdina kainos. Žmonės, ypač gyvenantys regionuose, turi mažesnes pajamas, yra labiau socialiai pažeidžiami, ir jautriai reaguoja į bet kokius pabrangimus.

Pertvarka užklupo leidėjus

Spalio pradžioje paskelbęs apie kelių šimtų laiškininkų atleidimą AB Lietuvos paštas savo sprendimą vėl motyvavo efektyvumo ir optimizavimo būtinybe: esą tradicinių pašto paslaugų poreikis mažėja, keičiasi klientų siuntimo įpročiai. Dabar vėl teigiama, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų, o esą nesiimant tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų gerokai pakelti savo teikiamų paslaugų kainas, nors ji jas ir taip kelia.

Įdomu tai, kad apie tokį drastišką laiškininkų tinklo pertvarkymą Lietuvos pašto atstovai nė žodeliu laikraščių ir žurnalų leidėjams neužsiminė, kai rugpjūčio pabaigoje nuotoliniu būdu kalbėjosi apie prenumeratos paslaugos kokybės gerinimą ir su tuo susijusį paštininkų motyvavimą. Taip pat nebuvo užsiminta ir dėl prenumeratos pristatymo subsidijų, kurios skiriamos Lietuvos paštui, mechanizmo pakeitimo.

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija (NRMLLA) kreipėsi paaiškinimo į AB Lietuvos paštas generalinį direktorių Rolandą Zuką, kodėl apie planuojamą pertvarką nebuvo nė žodeliu užsiminta per nuotolinį susitikimą su leidėjais vasaros pabaigoje.

Generalinis direktorius R. Zukas atsakyme asociacijai neatsakė, kodėl planuojamos laiškininkų tinklo pertvarkos neaptarė su leidėjais, o beveik pakartojo tai, kas jau buvo skelbta pranešime spaudai. „Tinklo optimizavimas leis vienodžiau paskirstyti esamus darbų krūvius laiškininkams, mažėjant tradicinių pašto paslaugų apimtims. Vien tik Lietuvoje šių paslaugų apimtys per pastaruosius penkerius metus sumažėjo kone perpus“, – atsakyme NRMLLA dėstė R. Zukas.

Skundai nepaveikia situacijos

Lietuvos pašto vadovas nemato bėdos ir dėl prenumeratos paslaugos kokybės, kuria leidėjai nėra patenkinti. R. Zukas atremia, kad statistika rodo, jog atvejai, susiję su nekokybiškai suteikta prenumeratos paslauga, yra itin reti.

„Pavyzdžiui, 2023 m. sausį pagrįsti skundai dėl nepristatytų leidinių sudarė vos 0,04 proc. nuo bendro išnešiotos prenumeratos kiekio, o, naujausiais duomenimis, 2023 m. rugsėjį sudarė 0,01 proc. Atkreipiame dėmesį, kad pavienį prenumeruojamų leidinių nepristatymą laiku žiemos sezono metu dažniausiai lemia itin nepalankios meteorologinės sąlygos, dėl kurių dalis rajoninės reikšmės kelių būna neišvažiuojami“, – aiškina R. Zukas. Tačiau yra ir kita medalio pusė: tiek prenumeratoriai, tiek leidėjai neretai jau net nebesiskundžia, kad prenumerata neateina laiku. Jei laikraštis neatnešamas išleidimo dieną, tai prenumeratoriaus ar leidėjo neguodžia, kad jį atneš po kelių dienų. Posakis, kad laikraštis surūgsta greičiau nei pienas, yra visa pasakantis. Jei laikraštis vėluoja, prenumeratoriaus naujausių žinių poreikis nėra patenkinamas. Tad prenumeratorius tokių vėlavimų nepakenčia, dažniausiai jokių skundų paštui nerašo, nes dalis net nežino, kaip ir kur rašyti. Tiesiog nebeprenumeruoja. Tad Lietuvos pašto generalinio direktoriaus optimistinė prielaida, kad „pašto apylinkių stambinimas ir dalies darbuotojų atleidimas neturės jokios įtakos Lietuvos pašto teikiamų pašto paslaugų, tarp jų ir prenumeratos pristatymo, kokybei“, veikiau yra tik hipotezė negu realybė. Jei jau dabar prenumerata vėluodavo, tai kaip bus, kai laiškininkų sumažės, o esantys juk gali ir susirgti, ir dėl kitų priežasčių laikinai nedirbti – kuo šiuos darbuotojus paštas pakeis, kai laiškininkų mažinama iki minimumo?

Daugiau – šeštadienio GR