Birželio 13-ąją garsiausios Lietuvos žvalgės, visuomenės veikėjos, iš Rokiškio krašto kilusios Marcelės Kubiliūtės mirties 60 metinių dieną jos kapą Rasų kapinėse Vilniuje kartu pagerbs panemunėliečių bendruomenės ir Rokiškio teatro atstovai, Marcelės giminaičiai ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai. O vėliau, valstybinio minėjimo metu Vilniuje, planuojama pristatyti ne tik rokiškėnų spektaklį „Marcelės legenda“, bet ir parodas. Beje, šitame projekte Rokiškis aktyviai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija, kuri ir pasiūlė Seimui 2023-iuosius paskelbti Marcelės Kubiliūtės metais.
Apie Marcelės tylius žygdarbius
Spektaklio apie Marcelę režisierė Neringa Danienė sakė, kad M. Kubiliūtė yra vienintelė moteris Lietuvoje, apdovanota visais valstybiniais ordinais. „Tai jau savaime pasako, kokio lygio asmenybė. Turbūt dauguma yra girdėję tik apie Marcelės didįjį žygdarbį – ji pavogė iš lenkų sąmokslininkų dokumentus, kurių pagrindu buvo suimta beveik 200 karininkų ir dvarininkų, ir taip jaunutė Lietuvos vyriausybė išgelbėta nuo perversmo. Jei šis perversmas būtų įvykęs, dar nežinia, kokiu keliu būtų pasukusi Lietuvos istorija ir kaip mes šiandien gyventume. Bet tai nebuvo vienintelis Marcelės žygdarbis. Tiesą sakant, visą jos gyvenimą galima pavadinti žygdarbiu. Ji gelbėjo šimtams, o gal ir tūkstančiams žmonių, okupuotoje Lietuvoje gaudama jiems asmens dokumentus, surasdama darbą, namus. Tarp jų buvo ir mums tokia brangi Irena Veisaitė, kuri po daugelio metų gavo ir išsaugojo Matildos Olkinaitės dienoraštį. Marcelė tyliai dirbo slaptą ir pavojingą darbą, nuolat pati asmeniškai „migravo“ per sieną tarp Kauno ir okupuoto Vilniaus, tiesiog krepšyje nešdama tūkstantines sumas ar užšifruotus pranešimus. Ji sukūrė Raudonąjį Kryžių, rūpinosi badaujančiais mokinukais, sužeistais belaisviais ir darė daugybę kitų darbų, neskirstydama žmonių nei pagal religiją, nei pagal politines pažiūras. „Humanizmas buvo jos gyvenimo tikslas“, – tokia frazė nuskamba mūsų spektaklyje. Bet man nuostabiausia yra tai, su kokiu kuklumu ir paprastumu ji visa tai darė. Atrodo, kad ji nieko nesureikšmino, gal net nesuprato, kokios svarbos yra jos veikla. Ji tiesiog visiškai natūraliai ir paprastai darė tai, ką, jos manymu, tuo metu reikėjo daryti. Ji stengėsi būti nematoma, nepastebima ir nejaukiai jautėsi pati sulaukusi menkiausio dėmesio ar pagalbos. Ir man atrodo, kad Seimas ne atsitiktinai būtent šiuos metus paskelbė M. Kubiliūtės metais. Karas Ukrainoje kiekviename iš mūsų sujudino saugumo pamatus. Tokiu metu žmonėms reikia įkvepiančių pavyzdžių, tautai reikia priminti apie jos herojus. Marcelė yra puikus pavyzdys ne „pseudopatriotizmo“, o paprastos, nesumeluotos meilės savo šaliai“, – sakė N. Danienė.
Renginius remia Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio savivaldybė.
