– Rajono meras pirmadienį feisbuke pranešė apie naują tikslą. Jam, teigiama, pritarė ir premjeras, su kuriuo susitiko dėl sporto arenos. Tas naujas tikslas – pastatas Rudolfo Lymano muzikos mokyklai su erdviomis šviesiomis salėmis ir sale simfoniniam orkestrui. Ar Jūs jau tai žinojote, ar tai buvo netikėtumas?
– Buvau pirmoji, kuriai meras apie tai pasakė. Nežinojau. Tai buvo nuostabiai puiki žinia, buvau ir esu laiminga iš mero ją išgirdusi.
– Kur, planuojama, bus minėtas pastatas? Jau aptarta, ar tai tik vizija?
– Detaliau šiuo klausimu su meru nekalbėjome.
Muzikos istorijos klasė įrengta buvusiame garaže, o keletas klasių – drėgnose ir šaltose patalpose, kuriose kažkada buvo mechaninės dirbtuvės, laboratorijos. Kai kurios klasės yra pereinamos. Neturime salės. Neturime vietos, kurioje galėtų tilpti repetuoti ne tik simfoninis orkestras, bet ir didesnis instrumentinis ansamblis.
– Jei jau svarstoma turėti naują pastatą muzikos mokyklai, tai įdomu sužinoti, kokiomis sąlygomis muzikantai ir jų mokytojai dirba šiandien, kur vyksta simfoninio orkestro repeticijos?
– Pagal galimybes stengiamės gražinti mūsų patalpas, kad mokiniai čia jaustųsi gerai ir saugiai. Tačiau ne viską galime ir esame pajėgūs padaryti. Kaip žinote, mūsų mokykla įsikūrusi buvusio „Telekomo“ patalpose, kurios nepritaikytos ugdymo procesui organizuoti. Administracinis pastatas yra dar ganėtinai neblogas, tačiau dauguma mūsų klasių kituose dviejuose pastatuose yra labai mažos – jose gali kartu groti mokinys ir mokytojas. Jeigu kartu ansamblyje nori groti keletas vaikų, nebetelpame. Muzikos istorijos klasė įrengta buvusiame garaže, o keletas klasių – drėgnose ir šaltose patalpose, kuriose kažkada buvo mechaninės dirbtuvės, laboratorijos. Kai kurios klasės yra pereinamos. Neturime salės. Neturime vietos, kurioje galėtų tilpti repetuoti ne tik simfoninis orkestras, bet ir didesnis instrumentinis ansamblis.
Tiesa, turime nemažą chorui skirtą klasę, tačiau ten sustatytos choro pakylos ir jų dažnai neardome. Garso izoliacija ir akustika iš viso skaudus reikalas, nes mūsų sienos „kartoninės“, nesulaikančios jokio garso. Neturime patalpų, kur laikyti instrumentus, muzikinę įrangą. Tad mažos klasės dar labiau prigrūstos. Vaikams reikia laukimo, laisvalaikių erdvių. Deja, jų neturime. Mokytojai taip pat neturi jokio bendro „kampelio“. O kur dar išorinės pastato problemos – pavargęs, senas stogas, pertrūkusios ir trupančios sienos. Problema ir mažas kiemas – tėvams nėra kur išleisti atvežamų vaikų, o uždaryti jo negalime, nes tai sukeltų problemų vienoje iš pagrindinių miesto gatvių.
– Kiek metų muzikos mokykla gyvena buvusio „Telekomo“ pastate?
– Dabartiniuose pastatuose (Kauno g. 4) mokykla įsikūrusi nuo 2002 m. Tad beveik 23 metai.
Jeigu paklaustumėt, apie ką svajoja mūsų mokykloje mokytojai, net neabejoju, kad dauguma iš jų vienbalsiai atsakytų – salę, kurioje galėtų vykti įvairūs renginiai, kurioje tilptų jų mokiniai ir tėveliai.
– Jūs neturite normalios salės. Kaip iš tokios padėties sukatės?
– Taip, mes neturime salės. Patalpa, kurią sale vadiname, yra 52,83 kvadratinių metrų, ir joje dar stovi du fortepijonai. Turime puikius partnerius – Rokiškio krašto muziejų, Kultūros centrą, biblioteką – visi mūsų renginiai ir vyksta ten. Jeigu paklaustumėt, apie ką svajoja mūsų mokykloje mokytojai, net neabejoju, kad dauguma iš jų vienbalsiai atsakytų – salę, kurioje galėtų vykti įvairūs renginiai, kurioje tilptų jų mokiniai ir tėveliai.
– Koks šiandien Rokiškio pasididžiavimo – R. Rudolfo muzikos mokyklos simfoninio orkestro – biudžetas? Kiek lėšų tam jau skirta iš savivaldybės, kiek turite etatų orkestrui ir ko tikitės ateityje?
– Orkestrui skirta 1,5 etato. Po pernykščio pokalbio su meru, kaip ir žadėta, simfoninio orkestro reikmėms šiais metais skirta 15 000 eurų. Už šią sumą jau įsigyti orkestrui būtini mušamieji instrumentai timpanai, bus įsigyta keletas partitūrų ir iš dalies finansuota simfoninio orkestro vasaros stovykla Klaipėdoje (Stasio Šimkaus konservatorijoje) rugpjūčio mėnesį. Tikimės, kad savivaldybė nesumažins jam skirtų etatų, nes orkestrantai tikrai daug repetuoja, stengiasi. Šiemet turėsite nemažai progų džiaugtis jo atliekama muzika ir iniciatyvomis.
– Kokios bus tos orkestro iniciatyvos ir koncertai, kurie numatomi šiemet?
– Koncertai Rokiškyje ir rajone numatyti keturi, o apie iniciatyvą, kuri bus skirta, mažiesiems miesto gyventojams, sužinosite kiek vėliau. Sekite mūsų informaciją.
– Kai buvo kraustomasi į dabartinį pastatą, Jūs dar nevadovavote mokyklai, tačiau, matyt, ir tuomet buvo aišku, kad kraustomasi ne į pačias tinkamiausias sąlygas. O dabar, prijungus prie Jūsų įstaigos Choreografijos mokyklą, galbūt turite viziją, kad visi būtumėte bendrame pastate – vienoje menų mokykloje muzikantai ir šokėjai. Nors dar tik vizija, bet pasvajokim, kur toks pastatas galėtų būti – jo reikėtų naujo visiškai ar, tarkim,… Krošinskių pilaitėje ar kitame paveldo objekte, kuris tuo pačiu būtų ir atstatytas, ir jame karaliautų menai. Jei sulauksite panašaus klausimo iš valdančiųjų, ką atsakysite?
– Taip, anuomet nedirbau, negaliu komentuoti tuo metu priimtų ir vykdomų sprendimų. Graži jūsiškė vizija, bet neskubėkime. Viskam savas laikas…
– Kokia vaikų skaičiaus svyravimų dinamika muzikos mokykloje? Ar tiesa, jog vaikų daugėja, kai kiti skundžiasi, jog mažėja?
– Ne, netiesa, mokinių skaičius neauga. Nuo 2022 metų pradėjęs didėti, kelinti metai jis laikosi gana stabilus. Šiandien muzikos mokykloje 532 mokiniai (muzikos mokykloje – 307, choreografijos skyriuje – 225).
– Kadangi muzikos mokykloje mokosi ir suaugusieji, tai pasakykite, koks jų skaičius, kokios programos populiariausios?
– Šiandien mokykloje mokosi 28 suaugusieji. Daugiausia jų – etnomuzikos programoje – 10. Populiariausi instrumentai tarp suaugusiųjų – gitara, akordeonas, violončelė ir fortepijonas.
– Kokia muzikos mokyklos paslaptis, kad apie naują pastatą jau kalba net premjeras?
– Manau, kad muzikos mokyklos paslaptis – žmonės: mokytojai, kurie su meile ir atsidavimu perduoda žinias, mokiniai, kurie nori ir siekia tobulėti, ir visa bendruomenė, kuri tiki muzika. Tai vieta, kur garsai tampa istorijomis, o pastangos – mažais ar didesniais pasiekimais. Kai kažkas daroma iš širdies, tai pastebi visi. Mokyklos tradicijos, ilgametis darbas ir pasiekimai svarbūs visam mūsų miestui, nes tai mūsų vaikai ir mūsų ateitis. Muzika čia nėra tik pamokos, ji yra gyvenimas. Ir kai gyvenimas alsuoja kūryba, jis negali likti nepastebėtas.
– Ačiū už atsakymus.
