Žolinė Rokiškio bažnyčioje – nuo spalvingų pynių iki ašarą spaudusių kunigo Viliaus primicijų ir koncerto Tėvui Stanislovui atminti

Nenuvylė – bendruomeniškumo dvasia Rokiškyje stipri

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia tikinčiuosius per Žolinę pasitiko spalvingomis augalų pynėmis, vaistažolių puokštėmis, gėlių žiedais. Visą dieną triūsė savanoriai, vadovaujami bažnyčios vikaro kunigo Ernesto Želvio ir Rokiškio „Carito“ skyriaus vedėjos Dangiros Šatienės. Kunigas Ernestas pats laipiojo po šventoriaus tvorą, kad savo rankomis apjuostų gražiausiomis augalų pynėmis Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. Ir rezultatas neapvylė. Kiek iš viso dalyvavo savanorių, buvo nupinta pynių, sukomponuota puokščių ir augalų kompozicijų – niekas neskaičiavo. Kaip sako šios idėjos iniciatoriai, ne tai svarbu. „Pati idėja, visų įsitraukimas ir bendrystė – štai dėl ko organizuojame šią tradicinę, jau šešerius metus trunkančią akciją“, – sako D. Šatienė, kartu dėkodama visiems prisidėjusiems tuo, kuo galėjo.

„Vieni pynė, komponavo, kiti atvežė gausybę augalų, treti po darbų išvalė teritoriją ir išvežė visas šiukšles – savanorių tikrai netrūko. Visiems dėkojame, visoms bendruomenėms, pavieniams asmenims“, – Rokiškio stipria bendruomeniškumo dvasia pasidžiaugė D. Šatienė.

Į kunigystę – per išbandymus

11 val. Rokiškio bažnyčioje buvo aukojamos retai kada pasitaikančios šv. Mišios –primicijos. Savo pirmąsias iškilmingas šv. Mišias šioje parapijoje aukojo keletą metų diakonu čia tarnavęs, o rugpjūčio 5 d. į kunigus įšventintas kunigas Vilius, dabar tapęs šios parapijos vikaru.

Kunigas Vilius, liudydamas savo pilną išbandymų kelią, nugramzdinusį jį į patį gyvenimo dugną, o paskui atvedusį į šį momentą, į kunigystę, prisimindamas pranašiškus ženklus ir jaustą Švč. Mergelės Marijos globą, vos sulaikė ašaras. Sakydamas šioje bažnyčioje savo pirmąjį pamokslą, kunigas Vilius neslėpė, kad buvo daug nerimo pajutus pašaukimą brandžiame amžiuje, tačiau nugalėjo visas baimes ir ragino tikinčiuosius nebijoti. Dievas niekuomet neapleis, jeigu tik jam atversime savo širdis ir gyvenimo duris. Ir Švč. Mergelė Marija lydės, globos, jeigu tik melsime jos užtarimo ir pagalbos. Jis pats tai patyrė, sulaukęs daug pranašiškų ženklų (apie tai – kitame „Gimtojo…“ laikraščio numeryje – red.).

Šv. Mišios baigėsi kunigo Viliaus primicijiniu palaiminimu kitiems kunigams ir tikintiesiems. Vėliau parapijiečiai buvo pakviesti į Agapę, kad kartu su kunigu Viliumi atšvęstų šį neeilinį, ypatingą įvykį. Juk, pasak naujojo Rokiškio bažnyčios vikaro, dabar jo šeima – šios parapijos tikintieji. „Kažkada svajojau sukurti savo šeimą, dabar ją turiu, ir daug gausesnę, negu galėjau įsivaizduoti“, – sakė kunigas Vilius, nuoširdžiai dėkodamas visiems susirinkusiems ir tiems, kurie padėjo jam pasiruošti šventinimo iškilmėms.

„Pasiruošti iškilmėms tikrai nėra paprasta, vienam man – per didelis iššūkis, todėl esu be galo dėkingas, kad sulaukiau pagalbos“, – teikdamas dėkingumo dovanėles konkrečiais darbais prisidėjusiems prie jo įšventinimo į kunigus, kalbėjo Rokiškio bažnyčios naujasis vikaras.

Taigi, dabar Rokiškio parapija turi du vikarus – kunigą Ernestą ir kunigą Vilių.

Žolinės pilnatvei – sielą pakylėjęs koncertas

Turbūt daugelis, eidamas į vakarinį koncertą – XXIV vargonų muzikos festivalio atidarymą – nesitikėjo to vaizdo, kurį išvydo. Rokiškio bažnyčia buvo sausakimša. Vėliau atėjusiems vietų atsisėsti pritrūko, todėl kas liko stovėti, o kas įsitaisė šventoriuje ant žolės.

Operos solistas Liudas Mikalauskas, jam fortepijonu akompanavusi Beata Vingraitė ir klarnetistas Valdas Andriuškevičius šio koncerto programą skyrė Tėvui Stanislovui atminti.

Turbūt niekam nereikėjo priminti, kas buvo a. a. Tėvas Stanislovas, arba Algirdas Mykolas Dobrovolskis, – kapucinų vienuolis, baigęs Kauno kunigų seminariją, įšventintas į kunigus, principinėmis vertybėmis, savo pamokslais garsėjęs visoje Lietuvoje. Tai kėlė nerimą sovietų okupantams, taigi, rezultato neteko ilgai laukti – Tėvas Stanislovas buvo ištremtas į Sibiro darbo lagerius.

L. Mikalauskas tarp atliekamų nuostabių lietuviškų dainų, kurioms pritarė visa salė, įterpdavo jautrių pasakojimų apie šios neeilinės asmenybės gyvenimą, tarnystę, dvasines vertybes, moralinius pasirinkimus. Net gyvenimo pabaigoje sunkiai sirgdamas Tėvas Stanislovas liko ištikimas ir nenuilstantis tarnas Dievo vynuogyne. Atidavė visą save, sudegė kaip kometa tarnaudamas kitiems.

Puikus festivalio atidarymas, tačiau, pasak šio festivalio projekto vadovės Aušros Gudgalienės, jo gerbėjų laukia dar ne vienas vertingas koncertas. XXIV tarptautinis vargonų muzikos festivalis, prasidėjęs rugpjūčio 15 d., tęsis iki rugsėjo 24 d. Klausytojai iš viso išgirs 9 koncertus.