Rytas buvo kupinas šviesaus laukimo. Ypatinga diena – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, vasario 16-oji. Atrodė, kad pati šventė neša viltį ir džiaugsmą. Tačiau sutartą valandą Deimantas nepaskambino.
Neatsiliepė. Laukimas virto nerimu, nerimas – tyla, o tyla – skausmu, kurio neįmanoma nusakyti žodžiais.
Šią neapsakomai skaudžią akimirką norime nuoširdžiai padėkoti visiems, išreiškusiems mums užuojautą ir paramą dėl sūnaus Deimanto netekties.
Dėkojame Rokiškio dekanato dekanui Eimantui Novikui, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios kunigui Ernestui Želviui, lydėjusiam Deimantą į paskutinę kelionę. Gilų dėkingumą reiškiame Rokiškio rajono ligoninės ir Apsaugos komanda kolektyvams.
Dėkingi esame gėlių salonui „Nidaurė“, Rokiškio laidojimo namams.
Ačiū Deimanto bendraklasiams, draugams. Dėkojame kaimynams, bičiuliams ir artimiesiems – visiems, buvusiems ir esantiems su mumis tokį sunkų mums laiką.
Jūsų užuojauta ir paguoda graudina ir šildo.
Nuoširdžiai dėkojantys tėvai ir broliai
