Amžiams užsimerkė Tavo akys,
Lūpos neprabils jau niekada.
Liko tuštuma, liepsnelės žvakių,
Ir prisiminimas lyg negyjanti žaizda.
Už pagalbą, rūpestį, užuojautą, gėlių žiedus, maldas, už tai, kad skausmo valandą nelikome vieni, nuoširdžiai dėkojame gydytojoms Virginijai Daščioraitei, Žiedūnai Jenciuvienei, Rokiškio ligoninės 5-ojo aukšto Slaugos skyriaus darbuotojoms, Rokiškio ligoninės laboratorijos kolektyvui, Rokiškio PASPC kolektyvui, bendradarbėms, dekanui Eimantui Novikui, kanklininkei Astai Mičelienei, „Rokiškio laidojimo namų“ kolektyvui, artimiesiems, draugams ir kaimynams, A. ir R. Paršiūnams, padėjusiems palydėti į amžinojo poilsio vietą mylimą mamą, močiutę Genovaitę ŠMATAVIČIENĘ.
Dukra Asta su šeima
