„Ambrozija“ neketina sustoti

Savame krašte pranašu nebūsi, byloja lietuvių liaudies patarlė. Tačiau Giedrius Viduolis juokiasi, jog jam ši patarlė visai netinka. Jau kitą savaitę tris koncertus Rokiškio kultūros centre surengsianti humoro grupė „Ambrozija“ net po 25 metų scenoje yra „ant bangos“ ir kol kas neketina sustoti. Apie humoro trupės gyvavimą, veiklą ir tolimesnius planus su G. Viduoliu kalbėjosi Miglė KATINAUSKIENĖ.

– Šiemet „Ambrozija“ švenčia 25 metų jubiliejų. Ar dar prisimenate, nuo ko viskas prasidėjo?

– Tą istoriją žino visi. „Ambrozija“ buvo vos ne įsakomuoju būdu atsiradęs projektas. Balandžio 1-ajai reikėjo sukurti kokią nors humoristinę programą. Mes su Algirdu Svidinsku tuo metu dirbome folkloro ansamblyje „Gastauta“, tačiau suvokėme, kad iš folkloro nelabai ką juokingo padarysime. Apie 1989 m. kaip tik buvo pakilimas, pradžia viso to, kai galėjai laisviau kai ką pasakyti, laisviau pajuokauti, tad nusprendėme parengti humoristinę programą, pritarti gitaromis – padaryti kitaip. Tebejuokaujame 25 metus. Per tuos metus grupė perėjo visokių etapų. Visų prima keitėsi žmonės. Pirmaisiais veiklos metais koncertavau aš, A. Svidinskas, Virginijus Žvirblis ir, neilgai trukus, prisijungė Jonas Buziliauskas. Per tuos 25 metus aš vienintelis niekada nebuvau pasitraukęs.

– Ne vienam, žvelgiančiam į Jūsų koncerto reklaminę afišą, kyla klausimas – kur dingo Kęstutis Matelis – Raimundėlis?

– To klausti reikėtų paties Kęstučio. Gal jam pabodo. Kelionės, koncertai, pasirodymai tampa gyvenimo būdu. Tu nuo to priklausai, turi planuotis gyvenimą metams į priekį, niekada nežinai, kaip gali pasisukti reikalai… Tai buvo jo sprendimas, ir mes jį gerbiame. Veiklos tikrai nenutraukiame, nes sugrįžo Jonas, Violeta Mičiulienė.

– Kodėl jubiliejiniam koncertui į partnerius pasirinkote „Sadūnus“?

– Pastaraisiais metais nemažai dirbome su atlikėju Pauliumi Stalioniu. Pastebėjome, kad žmonėms patinka programos, kuriose skamba ir juokeliai, ir muzika. Kadangi mūsų programoje muzikos mažai, kilo mintis padirbėti su grupe „Sadūnai“. Keletą koncertų jau buvome surengę Utenoje, Biržuose, Dusetose. Žiūrovams jie paliko malonių įspūdžių. Žmonės mielai renkasi ir į kitų miestų sales. Turbūt mūsų ir „Sadūnų“ žanrai tarpusavyje tinka.

–  „Ambroziją“ myli ir jaunesni, ir vyresni, bilietai į trečiąjį koncertą jau baigia ištirpti…

– Nepasakyčiau, kad orientuojamės tik į vyresnio ar jaunesnio amžiaus žmones. Tačiau įdomus dalykas – renkasi įvairi publika. Ir jaunimas, ir vyresni, ir ta karta, kuri užaugo su televiziniais mūsų projektais, tokiais kaip „Nosis“.

– Trys koncertai savame mieste, pilnutėlės salės. Kaip jaučiatės būdami tokie populiarūs?

– Visų pirma dėkoju tiems mūsų gerbėjams, kurie ateis į koncertą. Labai tai vertiname, nes suprantame, kad žmogus ne visada gali skirti tą papildomą pinigėlį koncerto bilietui pirkti. Tačiau pilnos salės mums tikrai nėra šokas, tai – ne pirmas kartas. Kiekvienam atlikėjui yra gera, kai jį myli, kai ateina į jį pažiūrėti, jo paklausyti. Juk tuo mes ir gyvename. Pasirodyti savame mieste yra ir didesnė atsakomybė. Savas kraštas, kaip ir sava šeima, yra arčiau „dūšios“ ir visada prieš pasirodymus Rokiškyje jaučiame nerimą. Girdėjau, kad dabar, kai prasidėjo prekyba bilietais į festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ spektaklius, žmonėms tenka ilgiau užtrukti eilėje prie kasos. Tačiau manau, jog kita savaitė bus laisvesnė ir norintieji tikrai galės įsigyti bilietą į mūsų pasirodymą. Tai padaryti galima ir prieš koncertą.

– O 25 metai „netyčia“ atsiradusiai grupei yra daug ar mažai?

– Tikrai nėra mažai. Tokių analogų Lietuvoje vargu ar surastumėme. Manau, kad „Ambrozija“ šiandien yra lyg prekės ženklas. Kai kadaise iš grupės išėjo Violeta (V. Mičiulienė – aut. past.), sukome galvas, kas dabar bus, gal žiūrovai nebeis… Bet žiūrovai ėjo ir jų nemažėjo. Tokių pat klausimų kilo ir tuomet, kai pasitraukė Jonas (J. Buziliauskas – aut. past.). Dabar nebėra Kęsto (K. Matelio – aut. past.), bet žmonės vis tiek ateina. Visi nori pasiklausyti „Ambrozijos“, kokios sudėties ji bebūtų.

Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“