Visoje Lietuve, rodos, ką tik nuskambėjo „Tautiška giesmė“. Dalis mūsų, „Bočių“ choro dalyvių, giesmę giedojome ant Moškėnų piliakalnio kartu su Kavoliškio kaimo ir apylinkės gyventojais. Vieni pasipuošę tautiniais rūbais, kiti šiaip šventiškai apsirengę dainavome lietuvių liaudies dainas. Degė didžiulis laužas, dar šviesesnis už ryškų saulėlydį. Visi susikibom už rankų, nuotaika buvo pakili.
Jau kitą repeticiją mūsų laukė nauja daina. Už stropų darbą Aurelija Krištaponytė iš savo vadovo gavo lėšų ir nutarė apmokėti „Bočių“ ekskursiją po Druskininkų kraštą. Aplankėme Merkinės piramidę, kur nustebino įspūdingos formos kupolas. Viduje kupolo visi susėdome, meditavome ir klausėme giesmės, kuri šioje erdvėje skambėjo ypatingai. Atsigėrėme ir ypatingo, energija prisotinto vandens, nuo kurio, rodo, iš tikrųjų palengvėjo.
Sužavėjo ir Druskininkų miestas, pasipuošęs gėlynais, įdomia architektūra, spalvingai dažytais namais.
Į Druskininkų sniego areną kėlėmės keltuvu. Kai pakilome virš pušyno, net uždainavome: „Pušelės lyg rūtos lingavo nuo vėjo…“ Nuostabi akustika, tad jautėmės lyg operos solistai. Vaišinomės restorane ir stebėjome, kaip arenoje įvairaus amžiaus žmonės slidinėjo slidėmis. Išėjus į balkoną mus pasitiko karštis – tai labai įdomus kontrastas.
Grūto parke aplankėme paukščių, žvėrelių, senovinės technikos paviljonus, apėjome net dvi trasas, kur stovi apie 200 įvairių skulptūrų.
Paskui kelionė vingiavo į Antano Černelio „Medžio sėkmės“ parką. Mus pasitiko pats drožėjas ir papasakojo apie čia esančius eksponatus. Stebino menininko darbštumas, gebėjimas taip tikroviškai ir meniškai pavaizduoti kai kuriuos personažus.
Ant aukšto kalno stovi Liškiavos bažnyčia. Ten pasimeldėme, sugiedojome „Ave Maria“.
Daug pamatę, sužinoję laimingai grįžome namo. Esame labai dėkingi savo draugijos pirmininkei Aldonai Krištaponienei, jos dukrai Aurelijai, vairuotojui E. Galvydžiui už kantrybę ir toleranciją.
Po šios kelionės visi susitikome Kalbutiškyje prie Sartų ežero vykusiame sąskrydyje. Čia buvo labai smagu: skambėjo dainos, valgėme prie bendro stalo.
Aldona MERKIENĖ
„Bočių“ bendrijos narė
