Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip žemė išaugina derlių, taip ji išaugina savo vaikus.
Iš liaudies dainų žinome, kiek daug rūpesčių guldavo ant motinų pečių: jos valdydavo ūkį, dirbdavo namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros.“ Motinos nuolat jaudinasi dėl savo vaikų, nesvarbu kokie – maži ar dideli – jie bebūtų.
Sekmadienį Suvainiškio šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje susirinko nemažai žmonių paminėti Motinos dienos. Kunigas kiekvienai mamai suteikė palaiminimą.
Tikintieji klausėsi kultūros specialistės Virginijos Konstanblackienės parengtos šventinės programos „Gera mums gyventi, kai šalia mama“. Jaunieji dalyviai deklamavo eiles, dainavo. Atlikėjai dovanojo gražiausias dainas visoms mamoms. Dainos ir giesmės, atliekamos jaunųjų dainininkų Vakarės, Emilijos, Viktorijos, taip pat jos mamos bei moterų ir vyro ansamblio, suvirpino klausytojų širdis, ne vienai mamai ašara nuriedėjo. Miglės, Gabrieliaus, Medo, Kornelijaus skaitomi žodžiai apie mamos rūpestį privertė susimąstyti, prisiminti visas gyvas ir mirusias motinas. Vietos bibliotekoje parengta spaudinių paroda „Esi tik viena“ (motina grožinės literatūros kūriniuose).
Pagarba motinai yra pagarba žmonijai, pagarba Kūrėjui, pagarba sau patiems, nes visi esame motinų vaikai ir joms daug skolingi.
Besišypsančios vaikų akys liudijo, kaip gera būti gėrio lašeliais, sukūrusiais mažą šventę.
Nuoširdus, šiltas ir daug gerų emocijų dovanojęs renginys abejingų nepaliko.
Regina Šimėnienė, Suvainiškio bibliotekos vyresn. bibliotekininkė
