„Viena iš ilgalaikių Lietuvos problemų yra regioninė atskirtis. Toliau viską koncentruodami sostinėje ar keliuose didesniuose miestuose, mes tik dar labiau skurdintume bendrą visos šalies potencialą. (…) Geriausiai situaciją vietoje mato savivalda. Todėl būtent savivaldybėms reikia suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus“, – Seime antradienį skaitydamas penktąjį metinį pranešimą kalbėjo G. Nausėda.
„Kad ir kiek krizių pastaruoju metu mus užgriuvo, kaskart įsitikinome, kad savivaldybės geba veikti kaip atsakingos centrinės valdžios partnerės. Šiandien joms reikia daugiau kompetencijų, kaip ir funkcijų, kurias lydėtų atitinkamas finansavimas“, – tvirtino prezidentūros vadovas.
Pažymėdamas švietimo sistemos spragas, šalies vadovas akcentavo, kad iš centrinių valdžios institucijų nuleidžiami sprendimai nepadeda mažinti regionų mokykloms kylančių iššūkių, o greičiau skatina nepasitikėjimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kompetencija padedant įveikti konkrečioms švietimo įstaigoms kylančius sunkumus. Todėl, anot G. Nausėdos, norint išspręsti sistemines problemas verta pradėti nuo vienos mažiausių švietimo sektoriaus grandžių – mokyklų tinklo – pertvarkos.
„Ministerijos iš viršaus į apačią diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių. Savivaldybės, turėdamos ne tik galimybę, bet ir pareigą matyti bendrą regiono švietimo padėtį, pajėgios priimti sprendimus, kurie būtų ir tikslesni, ir sąžiningesni“, – akcentavo šalies vadovas.
Besikreipdamas į parlamentarus, G. Nausėda pabrėžė, kad skatinant vietos ekonomiką savivaldybėms neužtenka vien kurti naujų darbo vietų, tuo pat metu neužtikrinant kelių ir kitos infrastruktūros plėtros, kokybiškų viešųjų, sveikatos paslaugų, kultūros prieinamumo atvykstantiems specialistams. Todėl savivaldybės, pasak G. Nausėdos, investicijas turėtų planuoti pagal tai, kokį ilgalaikį efektą jos turės regiono ekonomikai.
„Jei iš tiesų norime sukurti turtingesnius, klestinčius, valstybę aukštyn keliančius regionus, esama taupymo politika turi keistis į investicinę. (…) Kalbame ne apie pravalgymą ar betonines trinkeles, o apie investicijas į ateitį“, – pabrėžė G. Nausėda.
Visos šios priemonės, pasak prezidento, padės Lietuvai geriau įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) regioninės plėtros planus. Tokiu būdu, anot G. Nausėdos, regioninės atskirtiems mažinimas privalo tapti „pamatine vidaus Lietuvos politikos kryptimi“, kurios link, jo teigimu, žengta pakeitus konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaito metinį pranešimą.
Tai penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipiasi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
