„Šiai dienai nėra jokių prielaidų, kad Europoje kiltų pandemija. Tačiau problema yra ta, kad Europos Komisijos šis virusas yra priskirtas prie agentų, kuris gali būti naudojamas bioterorizmui. Tuo daug kas pasakyta. Šis virusas yra atsparesnis nei kiti virusai”, – Eltai akcentavo S. Čaplinskas.
Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus apie tarptautinio masto ekstremalią situaciją dėl Afrikoje sparčiai plintančių b raupų, anksčiau vadintų beždžionių raupais, virusologas atkreipia dėmesį, kad šis virusas iš tikrųjų turi nerimą keliančių savybių.
„PSO šiuo metu ragina aktyviai stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko prieš beveik 40 metų su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV – ELTA). Tuomet šis virusas peršoko rūšinį barjerą ir ilgą laiką žmonės nesuprato, kas vyksta. Būtent tai sąlygojo, kad dabar turime pasaulinę AIDS pandemiją”, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Anot jo, beždžionių raupų virusas gali būti perduodamas per žinduolius, o jo plitimas yra ypač greitas.
„Jis plinta daug greičiau ir sukelia sunkesnę klinikinę eigą. Jeigu atsitiktų taip, kad virusas paplistų, pavyzdžiui, tarp graužikų ar kai kurių kitų žinduolių, nuo jų užsikrėstų ir žmonės“, – aiškino profesorius.
„Virusu žmonės gali užsikrėsti tiesioginio kontakto metu arba kontaktuojant su kito infekuoto žmogaus išskyrom, užterštais paviršiais. Užkrečiamoji stadija nuo bėrimų atsiradimo iki paskutinio bėrimo paprastai trunka apie keturias paras“, – pridūrė jis.
Virusologas akcentavo, kad didžiausią grėsmę virusas kelia tiems, kurie turi nusilpusią imuninę sistemą.
Imunitetą gali suteikti vakcinacijos nuo beždžionių raupų
Prefesoriaus S. Čaplinsko teigimu, apsaugą nuo viruso b atmainos gali suteikti vakcinacija nuo beždžionių raupų. Tačiau, anot jo, zonose, kur virusas plinta sparčiai, vyrauja vakcinų trūkumas.
„Kryžminį imunitetą duoda raupų vakcina. Kadangi raupai išnaikinti, tai raupų vakcinos gamybos pajėgumai nebuvo dideli. Dabar problema yra ta, kad reikia atnaujinti raupų vakcinos gamybą, ypač ten, kur virusas plinta plačiau, pavyzdžiui, Afrikos šalyse ”, – teigė virosologas.
Pasak jo, siekdami apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo arba planuodami keliones į pavojingas zonas, vakcina nuo beždžionių raupų Lietuvoje kol kas pasiskiepijo tik 67 asmenys.
„Lietuva buvo nupirkusi apie 700 šių vakcinos dozių. Tačiau, kiek man yra žinoma, tik 67 žmonės, įvertinę riziką susidurti su virusu arba planavę vykti į Afriką, pasiskiepijo“, – situaciją komentavo S. Čaplinskas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę PSO paskelbė, jog beždžionių raupų protrūkis Afrikoje tapo pasauline ekstremalia visuomenės sveikatos situacija – organizacija įvedė aukščiausią pavojaus lygį. PSO duomenimis, šiais metais Afrikoje užfiksuota daugiau nei 14 tūkst. naujų beždžionių raupų atvejų.
Justina Ivanauskytė (ELTA)
ELTA (ELTA)
