Baigėsi 2008-2012 m. Seimo kadencija. Ką ji davė mūsų kraštui ir Lietuvai? Apie tai ir kalbėjomės su rajono rinkėjų deleguotu, kadenciją baigusiu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariu Algiu KAZULĖNU.
– Laikas apibendrinti veiklą. Ar realybė atitiko Jūsų lūkesčius?
– Tai buvo sunkių ir svarbių sprendimų metas – reikėjo rasti tinkamiausius išeities kelius. Pasaulinė ekonominė krizė neleido atsipalaiduoti, teko dirbti ir ieškoti išeičių. Nepaliaujamai augo šildymo kainos. Ieškojome alternatyvų, suteikiančių galimybę neprisirišti prie vieno tiekėjo. Tam reikia pasistatyti suskystintų dujų terminalą, elektros tinklus sujungti su Vakarais ir turėti atominę elektrinę.
Seimas savo nariais buvo labai įvairus, kaip ir žmonės, kurie juos rinko. Turėjome daug šiam atsakingam darbui nepasiruošusių politikų, kuriems svarbiau buvo šokiai, dainos, estrada. Ir vis dėlto valstybės gyvenimas laikosi ne ant jų, o ant atsakingai ir kryptingai dirbančių Seimo narių, Vyriausybės, savivaldybių atstovų ir paprastų Lietuvos žmonių pečių.
– Išvardinkite tris darbus, dėl kurių, Jūsų nuomone, Jums ne veltui buvo patikėtas Seimo nario mandatas.
– Pirmiausia, tai – ekonominės krizės suvaldymas ir finansų sistemos stabilumo išlaikymas. Net sunkiausiu metu biudžetininkams nė dienos nevėlavo atlyginimai, pensininkams – pensijos, o socialiai remtiniems – pašalpos ir išmokos.
Antra, balsavimas prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimą regioninei spaudai ir leidiniams. Mums pavyko išsaugoti arčiausiai žmonių esančius – rajonų – laikraščius, tarp jų – ir „Gimtąjį Rokiškį“.
Naujas mokslo ir studijų įstatymas išjudino sustabarėjusias ir įvairiais institutais apaugusias aukštąsias mokyklas. Kelios jų susijungė, keitėsi jų statutai. Vis mažiau lieka vietos nuo sovietmečio išlikusioms darbo ir jo imitavimo tendencijoms.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
Dalia ZIBOLIENĖ
