Maždaug pusė mūsų rajono gyventojų naudojasi centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų sistemomis. Stodama į Europos Sąjungą (ES) Lietuva įsipareigojo savo ūkį tvarkyti taip, kad tokia paslauga bus tiekiama 95 proc. mūsų šalies gyventojų. 2006-2009 m. vandentvarkos projektus parengė 45 šalies savivaldybės. Iki galutinio šių projektų įgyvendinimo termino pabaigos liko tik keli mėnesiai…
Mažėja gyventojų
“Stodama į ES Lietuva įsipareigojo 95 proc. šalies gyventojų būstų prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų. Dabar suprantame, kad tokį rodiklį galima pasiekti nebent Rokiškyje ir didžiosiose rajono gyvenvietėse”, – sakė UAB “Rokiškio vandenys” laikinai einantis direktoriaus pareigas vyriausiasis inžinierius Leonas Butėnas.
Šalies rajonų vandentvarkos projektai buvo rengiami prieš gerą dešimtmetį. Iš pradžių į juos planuota įtraukti tik tas gyvenvietes, kurios skaičiavo daugiau nei 50 gyventojų.
“Tačiau šalies ir rajono valdžia žinojo: jei prie vandentiekio prisijungtų visi tų kaimų ir miestelių žmonės, reikiamo 95 proc. gyventojų rodiklio vis tiek nepavyktų pasiekti. Buvo nuspręsta į vandentiekio plėtros planus įtraukti ir mažesnes gyvenvietes”, – aiškino p. Butėnas.
Be to, rajone sparčiai mažėja gyventojų. Tuštėja rajono miesteliai, kaimai, mažėja vartotojų, galinčių prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Rokiškyje buvo 15882, o praėjusių metų pabaigoje – 14937 gyventojai. Per 5 metus mieste jų sumažėjo 5,95 proc.
Optimistai
Kodėl Vyriausybė užsibrėžė tokius ambicingus planus?
Kai šalies vandentvarkos projektai buvo rengiami, Lietuva dar nebuvo ES narė. Tuomet niekas nesitikėjo, kad į mūsų šalį plūstels europinės lėšos. Projektai buvo rašomi lengva ranka, neįvertinus demografinių, finansinių šalies ir jos žmonių bėdų.
Bet vis dėlto šalies septynios – Druskininkų, Skuodo, Kalvarijos, Kauno, Plungės, Jurbarko ir Raseinių – savivaldybės sugebėjo įgyvendinti savo vandentvarkos projektus. Kaip joms pavyko tai padaryti? “Mano žiniomis, jos ne kartą keitė ir tikslino projektų tikslus ir uždavinius”, – sakė p. Butėnas. O štai europarlamentarės Laimos Andrikienės padėjėja Valė Čeplevičiūtė, “Gimtojo Rokiškio” paprašyta pakomentuoti žurnalo “Europos laiku” rašinį “Siekiame skatinti ūkio augimą ir užimtumą”, sakė: “Šioms savivaldybėms pasisekė: projektuose jos nenurodė, kiek gyventojų turės prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos.”
Trečdalis milijardo
Kiek reikės investicijų, kad prie centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų galėtų prisijungti 95 proc. mūsų rajono žmonių?
“Apie 380 mln. litų. Tokia suma didelė net visos šalies mastu. Be to, ir kitų Lietuvos rajonų vandentvarkos projektams reikia tokių pat lėšų”, – sakė p. Butėnas.
Kodėl vandentvarkos projektai tokie brangūs?
Pasak pašnekovo, didžiules projekto išlaidas sudaro mažos gyvenvietės: jų sodybos viena nuo kitos nutolusios per kelis šimtus metrų, be to, net ir nedidukėms gyvenvietėms tektų kloti nuotekų valymo tinklus.
Ar tokios investicijos pasiteisins?
“O kas suskaičiavo, kiek sodybų jau ištuštėjo? Be to, ne visi kaimų gyventojai nori turėti vandentiekį ir kanalizaciją”, – aiškino pašnekovas.
Rokiškyje ir Kavoliškyje
Mūsų rajone pagal Ventos-Lielupės investicinę programą įgyvendinamas projektas “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Rokiškio rajone”. Pirmajame jo etape Kavoliškio ir Bajorų kaimų nuotekų tinklai buvo prijungti prie Rokiškio tinklų bei rekonstruoti miesto nuotekų valymo įrenginiai.
UAB “Rokiškio vandenys” įgyvendina du vandentvarkos projektus, bus tiesiamos vandentiekio ir nuotekų trasos Rokiškyje bei Kavoliškyje. Bendra darbų vertė – per 9 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų skyrė ES struktūriniai fondai bei šalies Vyriausybė. UAB “Rokiškio vandenys” į projektus jau investavo 350 tūkst. litų.
Prie centralizuoto vandentiekio yra prisijungę apie 80 proc. miesto vandens vartotojų. Įgyvendinus UAB “Rokiškio vandenys” projektus centralizuota vandens tiekimo sistema naudosis maždaug 95 proc. rokiškėnų.
“Be vandentiekio liks labai mažai miesto namų”, – sakė p. Butėnas.
Neapskaičiavo
Rajone vykdomus ES remiamus vandentvarkos projektus kuruoja savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Stasys Parojus. Jis teigė, kad juos sėkmingai įgyvendinti sukliudė krizė.
“Naujajame Rokiškio kvartale, netoli Bajorų, yra daugiau nei 50 sklypų. O kiek namų ten stovi? Trys. Rengiant projektus tikėtasi, kad miestas augs ir plėsis, daugės privačių statybų, kad šiame kvartale knibždės naujakurių. Dabar ten – plyni laukai”, – sakė jis.
Ekonominis sunkmetis apkarpė rajono šeimų pajamas. Nemažai planavusiųjų jungtis prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų sistemų šių planų atsisakė.
“Prieš gerą dešimtmetį, kai rajono seniūnai rinko duomenis, kiek yra norinčiųjų jungtis prie centralizuotų vandentiekio sistemų, privačių namų gyventojai džiaugėsi galimybe namuose turėti geriamąjį vandenį, kanalizaciją. Tačiau sunkmetis pakeitė jų planus: ne visi turi lėšų parengti dokumentus. Be to, reikia pinigų ir vandentiekio bei kanalizacijos atšakoms nutiesti nuo magistralinių tinklų į namus”, – kalbėjo specialistas.
Globali problema
“Gimtojo Rokiškio” paklausta, kaip rajono savivaldybė ketina spręsti vandentvarkos projektų problemą, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Jurgita Blaževičiūtė sakė: “Reikia pripažinti, kad rengdamos projektus šalies savivaldybės užsibrėžė ambicingus planus pasiekti, kad 95 proc. šalies gyventojų naudotųsi centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų sistemomis. Akivaizdu, kad šalies savivaldybėms per sunku įvykdyti šiuos planus. Mūsų žiniomis, šalies Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši padėtų išspręsti problemą.”
Savivaldybės tikisi, kad šalies Vyriausybei pavyks įkalbėti ES sušvelninti savo reikalavimus ir ji nereikalaus grąžinti investuotų lėšų. Maža to, parama vandentvarkos projektams planuojama ir 2014-2020 m.
Lina DŪDAITĖ
