Prieš dvejus metus įsigaliojusios naujos nuostatos elektros ir elektroninės įrangos gamintojams bei šios įrangos importuotojams pastebimai pakeitė ir gyventojų įpročius. Žmonės įprato nebenaudojamus buities elektros prietaisus, galvaninius elementus atnešti į specialius surinkimo konteinerius, kurių rajone yra kelios dešimtys. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimai gruodžio 11 d. svarstyti Aplinkos ministerijoje. Aplinkosaugininkai teigia, kad šių gamtai pavojingų atliekų tvarkymas davė teigiamų rezultatų: vis rečiau pastebima senų buities prietaisų rajono pamiškėse, prie atliekų konteinerių. Tačiau pastangų apsaugoti gamtą nuo taršos, anot rajono ekologo Daručio Krivo, dar nepakanka…
Situacija keičiasi: pasenę prietaisai keliauja į konteinerius
Pagal statistikos duomenis, per metus išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų. Rajono savivaldybės ekologo Daručio Krivo vertinimu, tai labai dideli skaičiai. „Galima tik įsivaizduoti, kaip atrodytų mūsų aplinka, jeigu tokie kiekiai elektronikos atliekų būtų išmėtyta pakelėse, pamiškėse ar sukrauta prie konteinerių“, – svarstė ekologas. Pakeisti šių atliekų tvarkymo situaciją ėmėsi didžiausia Baltijos šalyse elektronikos ir metalo perdirbimo įmonė. Ji įrengė 1 tūkst. specialių konteinerių tinklą, padedantį atsikratyti elektronikos atliekomis. Tokie konteineriai pastatyti ir rajono savivaldybės pastato fojė, vaikų ugdymo įstaigose. Specializuoti konteineriai, į kuriuos raginama mesti pasenusią elektros ir elektroninę įrangą, yra prie prekybos centrų.
Rajono teritorijoje pasenusios elektros ir elektroninės įrangos specializuotų konteinerių yra 11: mieste – 4, Obelių seniūnijoje – 2, keliose seniūnijose – po 1.
D. Krivo pastebėjimu, rajono gyventojai tapo sąmoningesni – suvokia, kokią žalą gamtai daro elektronikos atliekos ir jomis atsikrato civilizuotai. Pasak ekologo, savivaldybės konteineris niekada nebūna tuščias: jame – seni lygintuvai, radijo imtuvai, kiti nebenaudojami elektros prietaisai. Kartą prie konteinerio buvo atgabentas senas televizorius, bet jis pro angą netilpo. Atliekoms skirtoje talpoje dažnai būna ir senų mobiliųjų telefonų. Šie, ekologo teigimu, labai domina kelis savivaldybės pastatą dažnai lankančius miestelėnus: pastarieji naršo atliekas ir susirenka pasenusius telefonus. „Į konteinerį atliekas neša ir savivaldybės darbuotojai, ir interesantai. Ir pats ne kartą tokių atliekų atnešiau. Tai – labai patogus ir civilizuotas atliekų atsikratymo būdas“, – dėstė D.Krivas.
Talpa išvaloma kas trys mėnesiai.
Specializuotuose konteineriuose visuomet būna ir krūvos aplinkai labai pavojingų galvaninių elementų. Juos privalo surinkti ir visos parduotuvės, prekiaujančios elementais.
Skatina akcijomis ir prizais
Aplinkos tvarkymo akcijų kasmet gausėja. Viena jų – projektas „Mes rūšiuojam“, kurį organizavo Gamintojų ir importuotojų asociacija kartu su partneriais. Šiame projekte dalyvavo ir mūsų rajono savivaldybė. Pagrindinis projekto tikslas – išplėtoti elektronikos ir baterijų bei kitų atliekų surinkimo sistemą.
Pasak D. Krivo, bet kuri aplinkosauginė iniciatyva visuomenės vertinama teigiamai. Šis projektas šalies ugdymo, švietimo ir mokslo įstaigose vyko dvejus metus. Į atliekų surinkimo akcijas įsitraukė seniūnijos, švietimo įstaigos, įmonės ir pavieniai gyventojai. Kaip skelbia projekto organizatoriai, pernai per akcijas šalyje surinkta apie 300 tonų elektronikos atliekų bei 10 tonų senų baterijų. Minėta akcija nuvilnijo ir per mūsų rajoną. Aktyviai atliekas rinkusiems projekto „Mes rūšiuojam“ pirmojo etapo dalyviams įteikta daug prizų. Įvertinus pirmojo mokslo metų pusmečio rezultatus projekto organizatorių papildomas prizas atkeliavo ir į mūsų rajoną – jis atiteko Panemunėlio universaliam daugiafunkciam centrui.
Projekto organizatoriai, šių metų vasarą rinkdami atliekas, lankėsi kiekvienoje seniūnijoje ir apdovanojo aktyviausius atliekų rinkėjus, o vietos bendruomenes pakvietė pasižiūrėti lietuviško kino – projekto finalą vainikavo festivalis „Sidabrinės gervės naktys“.
Specialia Atliekų tvarkymo centro simbolika pažymėti sunkvežimiai pagal iš anksto numatytą grafiką lankėsi ir mūsų rajono seniūnijose. Per visą šalį daugiausia atliekų (tenkančių vienam gyventojui) surinkusios seniūnijos titulas suteiktas Jūžintų seniūnijai. Jai ir atiteko pagrindinis rėmėjų prizas – moderni vaikų žaidimų aikštelė, kuriai buvo nužiūrėta vieta paplūdimyje. Pasak Jūžintų seniūnės Audronės Baltuškaitės, šis prizas ir buvo didžiausia paskata gyventojams aktyviai dalyvauti šiame projekte: seniūnijos gyventojai, raginami seniūnijos darbuotojų, paštininkų ėmė nešti nebenaudojamus elektros prietaisus. Vėliau prie atliekų rinkimo akcijos aktyviai prisidėjo ir kaimo bendruomenė. Jūžintiškiai elektronikos atliekas net gabenosi iš gretimų seniūnijų.
Iš viso Jūžintų seniūnijos gyventojai akcijos organizatoriams pristatė 3 t ir 508 kg elektroninių atliekų. O visame rajone per „Sidabrinės gervės naktys 2014“ akcijos dieną į specialia simbolika pažymėtus organizatorių sunkvežimius sunešta 8 t 537 kg elektroninių atliekų.
Pagal surinktą šių atliekų kiekį Kamajų seniūnija buvo antra: akcijos dieną gyventojai atgabeno 2 t ir 80 kg įvairios elektros įrangos.
GR inform.
