Nuo seno sausio 25 d. vadinama pusiaužiemiu. Buvo tikima, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda barsukas ir apsiverčia ant kito šono. Jeigu apsidairęs pamato savo ilgą šešėlį, taria dar toli esant pavasarį, vėl gulasi ir ilgam užmiega. Tada ir pavasaris būna vėlyvas, o antroji žiemos pusė šaltesnė ir sunkesnė žmonėms.
Biržų meteorologijos stoties vedėjas Bronius Medinis sako, jog šią žiemą barsukui miegoti kieta, nes nėra sniego. Tad ir iki viduržiemio, šonams įskaudus, jis galėjo daugybę kartų vartytis.
„Buvo pustrečio lapkričio, matyt, dabar bus du sausiai. O kada bus sniego, dar nežinia”, – gamtos krečiamus pokštus komentavo patyręs orų stebėtojas. Pasak jo, šiaurės rytų Lietuvos kampas, kuriame – Rokiškis, Biržai, Zarasai – palikti visai be sniego, o pietryčių Lietuvoje būta net pūgų. Vilniaus, Lazdijų rajonuose ir dabar sniego patalas siekia apie 10 cm, Kaune – 5, apie Panevėžį – 4.
Kadangi mūsų zonoje visai nėra sniego, žemė įšalusi giliai. Biržų stoties prietaisai sausio 22 d. vakare nustatė, jog ariamoje žemėje įšalas siekia per pusė metro, 20 cm gylyje dirvos temperatūra kritusi iki minus 9, o 5 cm gylyje – tiek pat, kiek ir dirvos paviršiuje arba lauke – naktimis apie minus 20, dienomis – minus 14-16 laipsnių. „Pasėliams, ypač žieminiams rapsams, toks šaltis gali būti pražūtingas”, – svarstė patyręs meteorologas.
Aldona Minkevičienė
