Pomidorai, nuskinti tiesiai iš daržo, avietės, augančios akmenynuose, laibi berželiai, grybai paūksmėje, spanguolės samanų paklodėse, ramunėlės pievose, čiobreliai, žemuogių vėrinukai, sraunus upelis, mūkiančios karvutės, kriuksiantys paršiukai, gauruotas milžiniškas šuo ir basakojai vaikai – visa tai man primena vasarą kaime. Kokios nuostabios šios akimirkos!
Vertybės
Gyvenu kaime. Tačiau jis nėra tikras lietuviškas, kuriame daug karvyčių, paršiukų, vištukių ar arkliukių. Tačiau būtent toks jis yra mano vaikystės prisiminimuose. Esu laimės kūdikis, galėjęs savo patrakusias dienas praleisti būtent kaime. Čia išsiugdžiau meilę gamtai.
Galbūt todėl man skaudu matyti šiuolaikinius miesto vaikus, paskendusius tuščioje erdvėje – be meilės, be užuojautos, be atradimo džiaugsmo. Juk šių vertybių nerasi nė viename internetiniame puslapyje, nesuprasi daužydamas kaimyno langus ar už bendrabučio kampo traukdamas cigaretės dūmą. Pritariu nuomonei, jog miesto vaikai yra daug verslesni už kaimo vaikus, tačiau visur yra ir minusų, ir pliusų.
Noras
Pamenu, vaikystėje labai norėjau turėti savų pinigų – ne tų, kuriuos duodavo tėvai, bet sąžiningai pačios užsidirbtų.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Rūta SLAVINSKAITĖ, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos 2 g klasės mokinė
